Po penktadienį Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo prieš naująjį Švietimo įstatymą, D.Tuskas paskelbė planuojantis sekmadienį atvykti į Lietuvą.
„Tai mane labai stebina, ir ne tik stebina, bet nuvilia, nes tikrai atrodo, kad jau peržengiamos diplomatijos ribos. Faktiškai D.Tuskas tarsi atskuba – nors tai oficialiai nepasakyta – paremti skriaudžiamą lenkų tautinę mažumą, nors ji nėra skriaudžiama. Jeigu anksčiau tik užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis vadovavo šitam kryžiaus karui prie Lietuvą, tai D.Tusko kelionė lyg rodo, kad ir pati Vyriausybė mažiau ar daugiau tam pritaria“, – BNS šeštadienį sakė K.Girnius.
„Tokiai staigiai D.Tusko kelionei šiuo metu nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
Politologas „absoliučiai perdėtais“ pavadino Lenkijos užsienių reikalų ministerijos pareiškimus apie lenkų asimiliaciją prieš jų valią. Penktadienį Lenkijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dėl naujojo Švietimo įstatymo sunku atsispirti įspūdžiui, kad Lietuvos lenkai asimiliuojami prieš jų valią.
Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.
„Aš manau, kad reaguojama absoliučiai perdėtai. Bet kokios kalbos apie galimą lenkų asimiliaciją yra prasimanymai. Reikia žiūrėti į tą (Švietimo – BNS) įstatymą – jis nedraudžia, pavyzdžiui, mokyti lenkų kalba, neuždaro lenkiškų mokyklų, nenutraukia valstybės finansavimo, tik faktiškai įveda Europos Sąjungos standartus, kad tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programos yra dėstoma tautinės mažumos kalba. Tai kaip galima kalbėti apie asimiliaciją?“ – svarstė K.Girnius.
Jis pažymėjo, kad tarp Lietuvos lenkų net ir įgyvendinus naują Švietimo įstatymą liks vyrauti jų kalba.
„Lenkai vis tiek gyvens lenkiškuose rajonuose, galės žiūrėti lenkų televizijos tiek, kiek nori, o mokyklose vis tiek dominuojanti bus lenkų kalba tiek pamokose, tiek turbūt ir moksleiviams bendraujant. Niekas to nedraus“, – pabrėžė politologas.
Jo vertinimu, Lietuvai gali būti priekaištaujama nebent dėl to, kad tautinės mažumos anksčiau nepradėtos stipriau mokyti lietuvių kalbos. Politologas atmeta Lenkijos URM priekaištus Lietuvai, kad ši esą nediskutuoja su tautinėmis mažumomis jų pasiūlymų.
„Aš manau, kad jie interpretuoja dialogą kaip Švietimo įstatymo įvedimo įšaldymą. Aš manau, kad Lietuva šito nedarys, ji neturėtų daryti. Galima diskutuoti, galima dar šį tą pakoreguoti. Gal dar kokius vienerius metus būtų galima atidėti tų (lietuvių kalbos) egzaminų suvienodinimą. Bet jei aiškina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kad gavus tuos pačius pažymius lietuviui ir lenkui, skaičiuosis daugiau lenkui, tai reikėtų žiūrėti į smulkmenas. Aš iš principo nesu prieš kompromisus ir nuolaidas, bet įstatymas turi būti įgyvendinamas dabar, o ne įšaldomas. Ir kad jis būtinas, man nėra jokių abejonių“, – sakė politologas.
