„Pats sujungimas fiziškai įvyktų ne greičiau nei per metus, optimaliai galvojant, bent jau Generalinės urėdijos teigimu, greičiausiai gali užtrukti dvejus metus, pradedant pirmąjį veiksmą 2018 metų sausio 1-ąją. Kaip turėtų vykti – jungimas ar reorganizavimas – čia yra klausimas, kuriuo mes deramės tiek su profsąjungomis, tiek su urėdijų dirbančiaisiais“, – trečiadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje sakė K.Navickas.
Frakcija koalicijos partnerių „valstiečių“ planus dėl urėdijų reformos kritikuoja. Anksčiau socialdemokratai yra teigę, kad nepalaikys reformos.
K.Navickas sakė linkstąs prie sujungimo varianto, nes tada būtų išvengta „masinio atleidimo lapelių dalijimo“. Ministras socialdemokratus informavo, kad kol kas neapsispręsta, „iki kokios apimties suteikti autonomiškumą 25 urėdijoms“, kurios liktų po reformos.
„Manome, kad yra prasmės palikti mažos apimties pardavimus – trumpalaikius medienos pardavimus vietos perdirbėjams. Yra klausimas, kur mes sutinkame, kad mažos apimties viešuosius pirkimus galėtų vykdyti tos 25 urėdijos. Bet šis etapas nebaigtinis, dėl jo dar konsultuojamasi ir deramasi“, – frakcijos nariams kalbėjo ministras.
Sausio viduryje pirmą kartą pristatydamas urėdijų reformą K.Navickas teigė, kad vietoje 42 urėdijų turėtų likti viena valstybės įmonė, tačiau konkrečiau jis nedetalizavo. Vasario pradžioje ministerija paskelbė parengusi Miškų įstatymo pataisų projektą, pagal kurį visus valstybinius miškus Lietuvoje valdys įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri sujungs 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitokią urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25–60 tūkst. hektarų miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų žaliavinės medienos.
K.Navickas sako, kad šis variantas apsunkintų administracinį urėdijų valdymą.
„Prisirišant prie urėdijos ploto, reikėtų taip pat keisti ir miškotvarkos sistemą, kuri dabar yra sklypinė“, – frakcijoje kalbėjo ministras.
Vyriausybės planuojama miškų urėdijų pertvarka, pasak prezidentės patarėjo vidaus politikai Mindaugo Lingės, parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi pakankamai politinės valios, kad įgyvendintų užsibrėžtus tikslus.
Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta, sujungus 42 urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigų.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatyme įrašė, kad privalo būti 42 urėdijos. Tuometis Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme – tam tikras saugiklis, apsidraudžiant nuo „neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“.