„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 07 01 /12:06

Panaikinta prie Vyriausybės veikusi išorinio Klaipėdos uosto projekto komisija

Vyriausybė ketvirtadienį panaikino daugiau kaip trejus metus prie jos veikusią specialią komisiją, kuri koordinavo Klaipėdos išorinio jūrų uosto statybos projektą.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / Susisiekimo ministerijos nuotr.

Tokį siūlymą pateikusios Susisiekimo ministerijos teigimu, šiuos klausimus nagrinėja dar 2005 metais Vyriausybės nutarimu sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba.

„Tarybai pavesta formuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strategiją, koordinuoti santykius tarp uosto, Klaipėdos miesto savivaldybės ir valstybės įstaigų, taip pat teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl prioritetinių uosto ūkinės plėtros krypčių nustatymo, uosto plėtros, uosto apsaugos užtikrinimo, uosto infrastruktūros objektų
projektavimo, statybos ir rekonstravimo, finansavimo šaltinių ir kitų strateginių uosto plėtojimo klausimų“, – nurodė ministerija.

„Papildomos komisijos prie Vyriausybės veikimas dėl vieno iš uosto strateginių projektų įgyvendinimo nėra tikslingas“, – pridūrė ji.

Specialią komisiją išorinio uosto klausimams koordinuoti 2017-ųjų lapkritį sudarė ankstesnė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtino, kad komisija nagrinės pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo, koordinuos ir derins priešingas pozicijas.

Dabartinis susisiekimo ministras Marius Skuodis Seimo Ekonomikos komitete balandžio pabaigoje teigė, kad išorinio jūrų uosto statybos klausimas yra atviras, bet apie jį reikia diskutuoti ateityje, kai bus išnaudotos krovos apimtys dabartinėje teritorijoje ir turint atsakymą, ar jis būtų įmanomas aplinkosaugos požiūriu.

2019 metais skelbta, kad išorinis jūrų uostas galėtų būti statomas šiaurinėje dabartinio uosto dalyje dalyje, tačiau tam reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir įvertinti dvi alternatyvas – ties Melnrage ir Šventosios–Būtingės zonoje.

Klaipėdos uosto krova praėjusiais metais augo 3,3 proc. iki 47,8 mln. tonų. Susisiekimo ministerija pernai prognozavo, kad uosto krovos apimtys jam augant natūraliai 2030 metais galėtų siekti 65 mln. tonų per metus, o 2040 metais – 91 mln. tonų.

M.Skuodžio teigimu, uosto krovos įmonės yra patikinusios, kad dabar gali perkrauti apie 70 mln. tonų krovinių per metus, o jeigu dar pasispaustų – ir iki 90 mln. tonų.

Klaipėdos uosto bendrasis planas patvirtintas prieš porą metų, anksčiau buvo skaičiuojama, kad išorinio uosto projektas galėtų kainuoti apie 800 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“