Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas sako, jog dabar renkama informacija apie visas panaudos būdu organizacijoms suteiktas patalpas, o kitų metų pradžioje gali prasidėti diskusija, kaip keisti šią tvarką.
„Mūsų požiūriu, turi būti priimtas sisteminis sprendimas, kuris galiotų visiems be išimties, neišskiriant kažkokią asociaciją ar jų grupę. Tolesnis žingsnis turėtų ir galėtų būti susėdimas prie bendro stalo ir derybos dėl išeities. Viena galimybė yra suteikti protingą terminą, per kurį organizacijos galėtų palikti patalpas, o kitas variantas – diskusija dėl įkainių, atitinkančių rinkos kainą“, – BNS sakė T.Beržinskas.
Anot jo, kai kurioms organizacijoms gali būti palikta lengvatų.
„Tarp nevyriausybinių organizacijų ir verslo asociacijų yra skirtumas - tarp to, kiek jie gali arba negali skirti lėšų patalpų išlaikymui. Matyt, į tą skirtumą reikės atsižvelgti ir jį įvertinti“, – sakė premjero atstovas.
T.Beržinskas pridūrė, kad dabartinė Vyriausybė nėra sudariusi naujų panaudos sutarčių.
Lietuvos verslo konfederacijaos, kuriai praėjusios Vyriausybės kadencijos pabaigoje pagal panaudos sutartį 10-čiai metų suteiktos patalpos Gedimino prospekte, vadovas Valdas Sutkus BNS teigė, jog verslo asociacijoms Vyriausybė turėtų suteikti nemokamas patalpas, nes taip yra gerinamas socialinis dialogas. Be to, anot jo, kitos organizacijos turi didesnes patalpas.
„Tas patalpas yra gavusios Pramonininkų konfederacija, Darbdavių konfederacija. Taip pat Prekybos, pramonės ir amatų rūmai tūkstančius kvadratų gavo Antakalnyje – didžiulį pastatą. Mes žiūrėdami į taip kreipėmės, kad būtų išlyginta situacija tarp panašių organizacijų ir gavome, bet mūsų patalpos yra pačios mažiausios. (...) Jeigu mes kalbame apie socialinį dialogą, kad jis būtų, reikia stiprinti socialinio dialogo puses – didžiąsias verslo organizacijas, taip pat profesines sąjungas“, – teigė V.Sutkus.
Pasak jo, nemokamas arba simboliškai kainuojantis biuras stiprina verslo organizacijas.
„Aš manau, kad tam tikros lengvatos bent didžiosioms verslo organizacijoms, vienijančioms keliasdešimt šakinių organizacijų, tai bent dar kurį laiką tikrai to reikia. Ypač, kai ši Vyriausybė kalba apie socialinį dialogą. Čia yra tam tikra paskata ir minimumas – pagrindinė bazė, kurią turint organizacija gali gyvuoti ir išgyventi sunkesnius laikus“, – tvirtino V.Sutkus.
Jo nuomone, Sovietų Sąjungos laikais Lietuvos verslo organizacijos, skirtingai nei profesinės sąjungos, neturėjo biurų.
„Profesinės sąjungos, jeigu žiūrėtume atgal, tai jos yra gavusios nemažai turto, priklausiusio sovietinėms profsąjungoms, o verslo organizacijos nieko nėra gavusios iš nepriklausomos Lietuvos, nes sovietmečiu nebuvo verslo organizacijų, nes nebuvo verslo, o buvo gamyba“, – sakė V.Sutkus.
Jis negalėjo atsakyti, ar Lietuvos verslo konfederacija patalpas Gedimino prospekte galėtų nuomotis rinkos kaina. Be to, jis teigė nejaučiantis priklausomybės nuo Vyriausybės, kuri yra suteikusi biurą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas BNS teigė, kad jos biuras Vilniaus J.Jasinskio gatvėje priklauso konfederacijai, tačiau kai kurios regioninės profsąjungos yra gavusios patalpas panaudos būdu. Jo nuomone, valstybė turėtų suteikti biurus verslo interesams atstovaujančioms organizacijoms.
„Aš galvoju, kad tai gera situacija. Politinės partijos irgi turi, tai verslui atstovaujančios organizacijos vienija verslą ir sprendžia verslo problemas. Darbdavių organizacijos turėtų turėti tas patalpas panaudos, o ne nuomos būdu gautas, nes verslo koncentravimas, jų interesų jungimas į vieną išgrynina tuos interesus“, – teigė A.Černiauskas.
Jo nuomone, Vyriausybei siekiant geriau valdyti nekilnojamąjį turtą, pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į verslą ar darbuotojus vienijančias organizacijas, o į viešąsias įstaigas.
„Gal nereikėtų pradėti kirsti per tas organizacijos, kurios veikia ir duoda naudą. Pažiūrėkime, kiek yra viešųjų įstaigų, draugijų, kurios turi patalpas centre, jas sunkiai išlaiko, įsiskolinusios už komunalines paslaugas. Gal reikėtų pasižiūrėti, kiek yra efektyvi tų organizacijų veikla“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas BNS teigė, jog verslo organizacijos dažniausiai nėra pajėgios išlaikyti biurų, nes įmonių dalyvavimas jų veikloje ir per menkas.
„Taip, man nepatinka ta situacija, bet ji objektyvi. Aš manau, kad jeigu dabartinėje socialinėje partnerystėje seksis mažinti korupciją, jeigu atsiras didesnis tikėjimas verslo, kad mes neturime būti nuo valdžios priklausomi, tai, aš manau, kad po kokių penkerių metų mes, ko gero, patys atsisakysime tokios paslaugos ar lengvatos“, – BNS kalbėjo D.Arlauskas.
Naujienų portalas delfi.lt rašė, jog didžiausias šalies įmones vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) 20 metų nemoka nuomos mokesčio už Vilniaus centre jos būstinei naudojamas patalpas.
Su LPK vadovu Robertu Dargiu BNS susisiekti nepavyko.
Finansų ministerijos duomenimis, įvairioms organizacijoms yra suteikta 0,24 mln. kv. metrų ploto – tai sudaro 2,3 proc. viso valstybės valdomo nekilnojamojo turto. Dėl to per metus valstybės biudžetas praranda apie 7 mln. eurų.
