Tokiais simboliniais diplomais pagerbti jau mirę buvęs universiteto Psichologijos katedros vedėjas profesorius Vladimiras Lazersonas, studentas Chlaunė Meištovskis, jidiš kalbos filologas docentas Noachas Pryluckis ir Semitologijos katedros vedėjas docentas Nachmanas Šapira. Jie iš VU buvo išmesti arba turėjo jį palikti 1940 ir 1941 metais.
Tokius diplomus universitetas žada teikti ir ateityje. Šia iniciatyva VU siekia pagerbti tuos universiteto studentus ir darbuotojus, kurie dėl Lietuvos istorijos aplinkybių, totalitarinių režimų ir vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.
VU rektorius Artūras Žukauskas apgailestavo, kad sustiprėjus išorės poveikiui universitetą gali apimti istorinė trumparegystė. Jis teigė, kad VU pripažįsta nepagražintą tiesą ir imasi perrašyti savo istoriją.
„Nebegalime sau leisti vien tik garbingus universiteto praeities įvykius vadinti savo istoriniu paveldu. Didžiuojuosi, kad pagaliau esame laisvi tiek, kad iš užmaršties drįstame sugrąžinti ignoruotą tiesą“, – stebint užsienio šalių diplomatams, politikams ir akademinei bendruomenei kalbėjo A.Žukauskas.
Į ceremoniją atsiimti diplomo atvyko ir vieno iš pagerbtųjų C.Meištovskio sūnėnas.
„Kai aš buvau čia prieš kelis mėnesius, aš supratau, kiek daug žydų čia anksčiau gyveno ir kad jų beveik nebeliko. Džiaugiuosi, kad bent mano šeimos atminimas liks įamžintas čia“, – BNS sakė Moshe Lapidothas (Mošė Lapidotas).
Gali pretenduoti tūkstantis
Pernai spalį Vilniaus universitetas sudarė komisiją, kuriai buvo pavesta atlikti istorinį tyrimą, suformuluoti atrankos principus, nustatyti pašalintų universiteto bendruomenės narių vardus ir pavardes, įvertinti jų biografijos faktus ir simboliškai grąžinti juos į universiteto istorinės atminties lauką.
Komisijos vadovė, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė pasakojo, kad postūmiu permąstyti universiteto santykį su praeitimi tapo M.Lapidotho elektroninis laiškas, gautas 2016 metų vasarą.
„Jame buvo išreikštas prašymas simboliškai prisiminti profesoriaus dėdę C.Meištovskį, jis buvo prieškario Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentas. Fiziką ir chemiją aštuonis semestrus sėkmingai studijavęs Ch.Meištovskis iš universiteto buvo pašalintas 1941 metų liepos 1 dieną vien dėl žydų tautybės. Būtent tokia universiteto studentų apskaitoje nurodyta stipendijos nutraukimo ir pašalinimo iš universiteto priežastis“, – sakė J.Verbickienė.
Atlikus pirminį tyrimą paaiškėjo, kad į Atminties diplomą galėtų pretenduoti kiek daugiau nei tūkstantis žmonių.
Vien nacių okupacijos pradžioje VU privalėjo palikti ar buvo pašalinti apie 650 žydų, apie 80 lenkų tautybės žmonių. Išmestas ir vokietis profesorius, kurio žmona buvo žydė.
Keliems šimtams lietuvių taip pat atimta galimybė dirbti ar studijuoti VU pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metu.
Nuo pirmadienio žmonės ir patys gali teikti užklausą dėl artimųjų pagerbimo Atminties diplomu.
Jis nebus teikiamas tiems, kurių pašalinimas iš universiteto nebuvo susijęs su okupacinių režimų veikla, kurie kolaboravo su totalitarinių režimų struktūromis ar nusikalto žmogiškumui.
