Iki šiol per septynis mėnesius komisija rinkosi į keturiolika posėdžių. Vienas posėdis neįvyko, nes iš komisijos pasitraukė konservatoriai, o be jų buvo per maža komisijos narių, kad ji galėtų normaliai dirbti.
Vasarą LRT veiklą tirianti komisija poilsiavo. Nuo gegužės 31 dienos posėdžiai nebuvo šaukiami, nors tik gegužės 10-ąją komisijos darbas buvo pratęstas iki rugsėjo.
Prašydamas Seimo išvadas leisti pabaigti vėliau komisijos pirmininkas A.Nekrošius argumentavo, darbą beveik keturiems mėnesiams pratęsti buvo būtina, nes buvusi LRT vadovybė vėlavo teikti dokumentus. Terminas išvadoms pateikti buvo pratęstas nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 24 d., tačiau per šį laiką komisija nė karto nebuvo susirinkusi.
„Posėdžių nevyko, nes buvome sutarę komisijoje, kad šiek tiek laisviau bus. Kadangi mūsų darbo laikas buvo pratęstas, tai mums liko iš esmės tik keletas klausimų. Pirmiausia, mes turėtume iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauti atsakymus, nes jie prašė daugiau laiko savo tyrimui atlikti. Ko gero artimiausiame posėdyje jau jų klausimą išklausysime, toliau iš esmės jau bus formuluojamos išvados. Tik dar vienas posėdis bus su naujais LRT vadovais, išklausysime, ar vyksta kokie nors pokyčiai šiuo metu, ar viskas liko, kaip buvo iki šiol“, – pasakojo A.Nekrošius.
Posėdžių nevyko, nes buvome sutarę komisijoje, kad šiek tiek laisviau bus.
Pasak jo, kol kas anksti kalbėti, kokias išvadas komisija priims, nes tai bus kolegialus sprendimas, tačiau greičiausiai bus siūloma keisti LRT įstatymą, o gal ir kreipiamasi į teisėsaugą.
„Bendrais bruožais tai tam tikri valdymo, struktūros pakeitimai turėtų būti numatyti. Taip pat dėl pirkimų šiek tiek neaiškumų kyla, galbūt jie ateityje galėtų būti šiek tiek kitaip vykdomi. Dar STT tyrimas gal parodys daugiau. Preliminariai galvojame apie LRT įstatymo pataisas, galėtų būti siūlymai dėl naujienų portalo reklamos, kad jos neliktų, kaip neliko televizijoje“, – teigė A.Nekrošius.
Komisijos pirmininko teigimu, daugiausia pažeidimų aptikta vykdant viešuosius pirkimus. Dėl kai kurių detalių, pasak A.Nekrošiaus, gali būti prašoma akylesnio teisėsaugos žvilgsnio.
„Reiktų pirma sulaukti STT informacijos. Pirminė informacija buvo gana įdomi. Jei ji pasitvirtintų, tai būtų labai nerimą kelianti. Čia dėl viešųjų pirkimų“, – sakė komisijos vadovas, paklaustas, ar išvadose gali būti formuluojamos temos teisėsaugos tyrimams.
Pirminė informacija buvo gana įdomi. Jei ji pasitvirtintų, tai būtų labai nerimą kelianti.
Be STT, LRT veiklą tyrusi komisija duomenų prašė iš dar trylikos institucijų. Taip pat, „valstietės“ Agnės Širinskienės pageidavimu, informacijos buvo prašoma iš visuomenės. Tačiau A.Nekrošius pripažino, kad pastarasis prašymas nebuvo išgirstas – komisija sulaukė tik vieno laiško iš visuomenininkų su abstrakčiais pamąstymais.
A.Nekrošius tikina, kad komisija darbą iki rugsėjo pabaigos tikrai užbaigs – esą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų pasitraukimas sustabdė tik vieną posėdį, tačiau viso komisijos darbo nesužlugdys.
„Apgailestauju dėl to, bet ką padarysi. Tokie buvo politiniai sprendimai priimti, bet kvorumo mums bent jau dabar sprendimams priimti pakanka. Aišku, norėtųsi, kad nuomonė būtų atstovaujama visų frakcijų kuo plačiau“, – kalbėjo jis.
Valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė sausį. Tuomet teigta, kad komisija turės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadino politiniu spaudimu žiniasklaidai. Grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų.
