„Kreipėsi Raseinių, Palangos, Marijampolės savivaldybės“, – BNS pirmadienį sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras.
Anot jo, gautas ir dar vienos savivaldybės kreipimasis, dėl kurio specialistai dar tikslinasi.
Diskusijos dėl sovietinių paminklų nukėlimo atsinaujino po Rusijos invazijos į Ukrainą ir fiksuojamų civilių žudynių.
Raseinių savivaldybė pranešė laikinai uždengusi vieną sovietinio kario skulptūrą, kol bus priimti tolimesni sprendimai, taip pat ketinama pasielgti su dar keliais sovietų karių atminimo ženklais.
Apie tai, kad sieks iškelti memorialą sovietų kariams iš Klaipėdos skulptūrų parko, praėjusią savaitę pranešė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Vis dėlto V.Bezaras pabrėžė, kad norint bent įvertinti savivaldybių prašymus, reikia koreguoti kai kuriuos teisės aktus, nustatančius saugomų objektų kriterijus, konkrečiai – Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą.
Dėl šio aprašo keitimo V.Bezaras pirmadienį susitiks su ministru Simonu Kairiu.
„Ten viskas sudėta, ko neturėtų būti: vėliavų, herbų, svastikų, TSRS ženklų, komunistinių organizacijų simbolių ir kitų dalykų“, – teigė jis.
„Šitas teisės aktas artimiausiu metu bus pakoreguotas, nes dabar jis sako, kad visi šie dalykai yra nevertinami, į paveldą neįtraukiami, išskyrus neveikiančias kapines, kapus, palaikų laidojimo ir užkasimo vietas“, – kalbėjo KPD vadovas.
Anot V.Bezaro, absoliuti dauguma kitų paminklų Lietuvoje, įskaitant ir memorialą Klaipėdoje, saugomi vietiniu, ne valstybiniu lygiu. Todėl išvadas uostamiesčio atveju turės pateikti Klaipėdos savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Tačiau savo vertinimo tarybas turi tik septynios iš 60-ies savivaldybių, todėl daliai tenka kreiptis į KPD.
Departamento direktorius ragina atkreipti dėmesį į skirtingas paminklų sovietų kariams aplinkybes ir kontekstą, nes skulptūros ir užrašai yra labai įvairūs, o patys palaidojimai kartais ir kontraversiški.
V.Bezaro nuomone, dalis skulptūrų galėtų būti nukeliamos, o dalis galėtų ir likti įrengus lentas su papildoma informacija.
„Per Antrąjį pasaulinį karą milijonai žmonių žuvo turbūt negalvodami, kad kovojo už komunizmo idealus, bet tiesiog dėl blogo vadovavimo, o kartais – ir šūvio į nugarą. Tad galvotumėme, kad dar turėtų atsirasti ir papildomos lentos, kurios paaiškintų šio karo dviprasmiškumą. Nes dabar daug kur sudėta: „nugalėtojai“, „išvaduotojai“, – kalbėjo jis.
KPD, pasak V.Bezaro, artimiausiu metu žada parengti ir strategiją savivaldybėms, kaip šios nepažeidžiant Ženevos konvencijos ir kitų tarptautinių teisės aktų galėtų pašalinti sovietinius reliktus.
Kartu jis sako, jog Rusijai savinantis šiuos paveldo objektus, dar reikėtų įvertinti, ar teisių į juos negalėtų reikšti kitos valstybės, pavyzdžiui, Ukraina.
„Iš tų palaidotųjų, tikrai nemaža dalis yra ukrainiečių, baltarusių, kitų tautų. Tai gal tikrai ir Ukraina turi tokią pačią teisę į tuos objektus, kaip ir Rusija? Nes Rusija dabar deklaruoja, kad tai yra jų paveldo objektai kitose valstybėse. Čia jau tarptautiniai dalykai, Užsienio reikalų ministerijos reikalas“, – kalbėjo jis.