Nauja, griežtesnė piniginės socialinės paramos skyrimo tvarka, kuria siekiama skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, ir paramą skirti tiems, kam jos labiausiai reikia, galioja nuo metų pradžios. Tiek pat laiko Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų savivaldybės dalyvauja bandomajame projekte bei turi daugiau galių skiriant piniginę socialinę paramą. Keturiose jų, lyginant šių ir praėjusių metų vasario mėnesius, socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo. Pavyzdžiui, Šilalės rajono savivaldybėje gavėjų sumažėjo 32,9 proc., lėšų – 38,4 proc., Akmenės rajono savivaldybėje gavėjų sumažėjo 21,4 proc., lėšų – 26,3 proc., kitose savivaldybėse – gavėjų ir lėšų sumažėjo apie 10 proc.
„Projekte dalyvaujančios savivaldybės sėkmingai pradėjo taikyti naująją tvarką. Visos jos pažymi, jog svarbiausias pasiekimas – viešumas. Apie naują tvarką – galimybes gauti piniginę socialinę paramą ir nesitaikstymą su piktnaudžiavimu parama – savivaldybės gyventojai informuojami per vietos žiniasklaidos priemones, savivaldybės vadovų ir specialistų susitikimų su gyventojais seniūnijose metu, probleminiai atvejai svarstomi seniūnijose sudarytose komisijose, kaimynas informuoja kaimyną. Kitas teigiamas aspektas – pastebimas glaudesnis bendradarbiavimas tarp savivaldybių socialinės paramos skyrių, bendruomenės ir atsakingų institucijų – darbo inspekcijos, mokesčių inspekcijos, teritorinės darbo biržos ir kitų įstaigų“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Visos penkios savivaldybės yra sudariusios Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijas (tarybas), kurios svarsto klausimus dėl paramos teikimo ir mokėjimo. Jas sudaro seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis, socialiniai pedagogai, bendruomenės pirmininkai, nevyriausybinių, religinių organizacijų atstovai, bendruomenės nariai, autoritetingi seniūnijos gyventojai ir kiti – tie, kurie geriausiai žino savo teritorijoje gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas, materialinę situaciją ir kam labiausiai tokia parama reikalinga.
„Pasitaiko atvejų, kai piniginę socialinę paramą gaudavo tie, kurie jos neturėjo gauti. Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybėje jau išaiškinta 10 atvejų, kuomet paramos gavėjai pateikė neteisingą informaciją paramai gauti. Tokių atvejų išaiškinimas rodo, kad einama didesnio skaidrumo link. Tikimės, kad mažės piktnaudžiavimo atvejų, o parama pasieks tuos, kurie ir turi ją gauti, kuriems jos labiausiai reikia“, – teigė ministras D.Jankauskas.
Ministerija pastebi, jog pastebimas didesnis žmonių pilietiškumas – matydami galimo piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus, gyventojai apie juos ir patys praneša savivaldybėms. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai dažnai sulaukia gyventojų skambučių, pranešančių apie kai kurių asmenų galimai nelegalią veiklą, neteisingai pateiktus duomenis apie šeimos turtą ir pajamas, kartu gyvenančius asmenis. Tokia informacija perduodama seniūnijų komisijoms, kurios šias aplinkybes patikrina. Neretai po patikrinimų suskumbama legalizuoti veiklą – įforminama individuali veikla.
Įtarus, jog asmuo turi nelegalių pajamų, tačiau gauna socialinę paramą, dėl jo yra kreipiamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, jis įpareigojamas deklaruoti savo pajamas ir turtą. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės specialistams pradėjus aiškintis dėl galimai neteisėtai gaunamos socialinės paramos, žmogus praneša apie tai dar keliems pažįstamiems, kurie taip pat galimai piktnaudžiauja valstybės parama, tad tai veikia ir prevenciškai.
Bandomasis projektas su savivaldybėmis bus vykdomas trejus metus, t.y. 2012–2014 metais. Įvertinus projekte dalyvavusių savivaldybių patirtį, bus apsispręsta dėl vieningo paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.