Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2014 04 15

Keturių valstybių parlamentiniai Europos reikalų komitetai remia nepriklausomos TV stoties rusų kalba „Europos balsas“ steigimą

Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentinių Europos reikalų komitetų pirmininkai savo tradiciniame susitikime, kuris vyko balandžio 13–14 dienomis Trakuose, paragino Europos Komisiją skirti finansinių išteklių demokratinių, objektyvių ir nepriklausomų televizijos ir kitokių žiniasklaidos kanalų rusų kalba Rytų Europoje įkūrimui ir išlaikymui.
Televizijos magija prikausto ir gyvūnus
Keturių valstybių parlamentiniai Europos reikalų komitetai remia nepriklausomos TV stoties rusų kalba „Europos balsas“ steigimą / Shutterstock nuotr.

Keturių šalių parlamentarai parėmė Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos žurnalistų pasiūlytą iniciatyvą, išdėstytą balandžio 11-osios laiške Europos Komisijos pirmininkui José Manueliui Barroso, kuria raginama įsteigti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą televizijos stotį rusų kalba, kuri galėtų vadintis „Europos balsas“ ir veiktų, vadovaujantis laisvos žiniasklaidos vertybėmis, teiktų faktais paremtas naujienas bei tarnautų kaip diskusijų ir kokybiškų pramogų platforma. 

Neturėdami galimybės skaityti ar žiūrėti objektyvių žinių rusų kalba apie tai, kas šiuo metu vyksta karščiausiame Europos taške, nemažai rusakalbių tiesiog gyvena atskiroje, šiuo atveju, Rusijos, informacinėje erdvėje, ir tokiu būdu turėdami iškraipytą Ukrainos krizės vaizdą. Todėl nepriklausomos ir demokratinės žiniasklaidos egzistavimas rusų kalba visoje Europoje šiandien tapo tiesiog neginčijama būtinybe, – sakė G.Kirkilas.

Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo, atstovavusio Lietuvai keturšaliame parlamentiniame susitikime Trakuose, tvirtinimu, „tebeaštrėjant situacijai Ukrainoje, rusakalbiai gyventojai ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir visoje Europoje per įvairius Rusijos valdžios finansuojamus žiniasklaidos kanalus rusų kalba yra kasdien dezinformuojami apie įvykius Ukrainoje ir ES politiką“. 

„Neturėdami galimybės skaityti ar žiūrėti objektyvių žinių rusų kalba apie tai, kas šiuo metu vyksta karščiausiame Europos taške, nemažai rusakalbių tiesiog gyvena atskiroje, šiuo atveju, Rusijos, informacinėje erdvėje, ir tokiu būdu turėdami iškraipytą Ukrainos krizės vaizdą. Todėl nepriklausomos ir demokratinės žiniasklaidos egzistavimas rusų kalba visoje Europoje šiandien tapo tiesiog neginčijama būtinybe“, – teigia G. Kirkilas. 

Pasak jo, „atitinkamai Lietuva taip pat turi rimtų ketinimų įsteigti papildomus TV ir radijo kanalus rusų kalba prie Nacionalinio radijo ir televizijos, siekiant, kad rusakalbiai Lietuvos piliečiai nebegyventų atskiroje nuo visos Lietuvos informacinėje erdvėje, o jaustųsi demokratinės Europos dalimi“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos