Aplinkos ministras užsimena, esą milžiniškas lėšas kainavusi sistema „mala orą“. Esą daug „spąstų“ sistemoje sukurta būtent tada, kai Aplinkos ministeriją kontroliavo „tvarkiečiai“, o atliekų sektorių kuravo su konkursų laimėtojais labai glaudžiais piniginiais ryšiais susijęs viceministras Almantas Petkus.
Apie atliekų rūšiavimo gamyklas bei dabartinę situaciją 15min studijoje ketvirtadienį tiesioginiame eteryje kalbėjomės su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku.
Trečiadienį Aplinkos ministerija pranešė, jog K.Navickas, reaguodamas į portalo 15min straipsnių ciklą „Šiukšlynų milijonieriai“, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė ištirti juose paskelbtus faktus bei įvertinti, ar plėtojant mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių (MBA) projektus nebuvo įvykdyta galimai nusikalstama veika.
Kas pigiau: grąžinti milijonus ar uždaryti gamyklą
Vertindamas MBA epopėją, ministras pareiškė nustebęs, kodėl jo pirmtakas, „tvarkiečių“ deleguotas ministras Valentinas Mazuronis, nutarė, jog gamyklų statytojos kartu taptų ir jų operatorėmis. Dabartinis ministras tvirtina nesuprantantis logikos, kodėl statybininkai turėtų valdyti šiukšlių rūšiavimo verslą.
„Kad statybininkai eksploatuotų ir vykdytų atliekų tvarkymo užduotis – tai skamba keistai“ , – neslėpė K.Navickas.
Pasak jo, MBA projektuose glūdi nemažai „spąstų“, sukurtų Aplinkos ministeriją valdant „tvarkiečiams“. Viena didžiausių dabartinių rizikų – ES paramos grąžinimas, jei galimai per didelį kiekį gamyklų tektų uždarinėti.
„Yra panaudota europinė parama. Ir jeigu taip drastiškai (...) uždarinėjam, tada našta pereis gyventojams. Ar gyventojai kalti? Na, nelabai“, – svarstė K.Navickas.
Ministro žodžiais, gamyklų uždarinėjimo gali tekti imtis po kelerių metų, kad jos funkcionuotų bent jau tiek, kad valstybei nereikėtų grąžinti ES paramos. Tiesa, dalis gamyklų esą gali būti uždarytos kur kas greičiau, nepraėjus penkerių metų eksploatacijos periodui. K.Navicko žodžiais, bus vertinama, kas pigiau – laikyti sunkiai lūkesčius pateisinančias gamyklas ar grąžinti joms skirtą ES paramą.
„Kai kuriais atvejais (...) gali būti pigiau negu jas išlaikyti tą laikotarpį“, – svarstė ministras.
„Oro malimas“ už 127 milijonus
Pasak jo, MBA gamykloms prikurta papildomų funkcijų, o rezultatai tokie, kad kyla rimtų abejonių dėl paties gamyklų reikalingumo.
„Man kai kada atrodo, kad mes padarėm įrenginius, kurie maltų orą“, – sakė K.Navickas.
Politiko teigimu, „dar didesne beprasmybe“ MBA sistema gali sublizgėti, jei ir toliau nebus, kur deginti gamyklose sukauptą atliekų kurą. Esą tada šias apdorotas atliekas beliks vežti į sąvartynus.
Sykiu ministras pabrėžia, kad atliekų išvežimas brangsta dėl neefektyvių MBA įrenginių. Esą tai buvo „užprogramuota“ dar prie ankstesnės valdžios.
A.Petkaus scenarijų nutrauktų nedelsiant
Atliekų sektorių 2012-2014 m. kuravo „tvarkietis“ Almantas Petkus. Jis mito iš MBA konkursuose smarkiai išlošusio verslininko Vytauto Banio kišenės. Paprašytas įvertinti A.Petkaus situaciją, ministras teigė, jog tokį viceministrą pats mestų iš darbo nedelsiant.
„Jeigu tai vyktų dabar, tai tikrai nedirbtų tokie žmonės“, – sakė K.Navickas.
Pasak jo, „tvarkiečiams“ kuruojant atliekų sektorių, šio sektoriaus reguliavime atsirado daug „keistų siurpriziukų“. Jų ministras konkrečiai neįvardijo.
Primename, jog A.Petkus tiesiogiai piniginiais ir verslo ryšiais susisaistęs su V.Baniu ir jo įmonėmis. A.Petkaus bendrovė „Transefektas“, gyvendama iš V.Banio „Vėtrūnos“ užsakymų. „Transefektas“ A.Petkui yra išdavęs 200 tūkst. eurų viršijančią paskolą, kurios politikas taip ir negrąžino.
Dar vienas sprendimas, naudingas V.Banio įmonėms
Ministras teigė, kad praėjusi Aplinkos ministerijos vadovybė inicijavo sprendimą, kad gamyklos turi atrinkti ir antrines žaliavas ir jas atiduoti perdirbimui, nors iš pradžių to numatoma nebuvo.
Tai reikštų, jog toks sprendimas buvo naudingas gamyklų operatorėms, privačioms įmonėms, kurių nemažą dalį valdo V.Banio ir jo verslo partnerių bendrovės. Jos gauna pelnus už antrinių žaliavų pardavimą.
„Taip pat ta pati partija yra pakeitusi ir išplėtusi reikalavimus, kad būtų rūšiuojamos ir antrinės žaliavos. Ir kas atsitinka, antrinės žaliavos yra pakuotės. Iš esmės yra taip, kad pelnai eina ne gyventojams, o operatoriams.
Pirminis sumanymas buvo biologiškai skaidžių atliekų atskyrimas iš bendro srauto. Tačiau vėlesnėse taisyklėse, bent ką aš matau iš savo dokumentų, buvo išplėsta iki antrinio rūšiavimo tikslų“, – kalbėjo K.Navickas.
Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.
15min išsiaiškino, kad didžiąją dalį konkursų laimėjo susijusios įmonės – su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos buvusiu lyderiu Rolandu Paksu siejamo verslininko Vytauto Banio bei jo verslo partnerių bendrovės ir koncernas „Icor“ (buv. „Rubicon Group“). Daugiau apie tai, kas yra „šiukšlynų milijonieriai“ ir kokias įmones jie valdo, galite skaityti 15min publikacijoje.
Taip pat 15min skelbė, kad nors valdant ankstesnei Aplinkos ministerijos vadovybei už 127 milijonus buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų, jos neveikia taip, kaip turėtų. Beveik visos gamyklos nevykdo projektinių pajėgumų ir apdoroja mažiau atliekų, nei buvo planuota. Be to, visos gamyklos atrenka ir perdirbimui pateikia vidutiniškai vos 3 proc. antrinių žaliavų.
Į gamyklas patenka visos gyventojų į bendrus konteinerius išmestos ir neišrūšiuotos šiukšlės. Statant gamyklas buvo kalbama, kad smarkiai sumažės atliekų, keliaujančių į sąvartyną, kiekis. Tačiau realybė yra priešinga.
Nemaža dalis atliekų, vidutiniškai 31 proc., iš gamyklų keliauja tiesiai į sąvartyną, nes netinka perdirbimui.
Taip pat gamyklos atskiria bioskaidžias atliekas, kurios yra kompostuojamos. Tačiau šis kompostas taip pat dažniausiai keliauja į tuos pačius sąvartynus ir yra naudojamas sąvartynų sluoksnių perdengimui. Vidutiniškai tokių atliekų visos dešimt gamyklų atskiria 23 proc.
Paskutinė dalis gamyklų apdorotų atliekų turėtų būti deginama, tai yra kietasis atgautas kuras. Tačiau čia susiduriama su didele problema – atliekų deginti Lietuvoje nėra kur.
Atliekų rūšiavimo gamyklos Lietuvoje buvo pastatytos, tačiau atliekų deginimo gamyklos lygiagrečiai statomos nebuvo. Lietuvoje egzistuoja tik viena „Fortum“ deginimo gamykla Klaipėdoje, bet jos pajėgumai yra riboti, todėl joje gali būti deginamos daugiausia Klaipėdos ir Telšių gamyklų atliekos. Taigi, šios atliekos yra tiesiog masiškai sandėliuojamos arba vežamos saugoti į tuos pačius sąvartynus ir taip ekologinė investicija iš dalies pavirto ekologine bomba.
Be to, 15min skelbė, kad vykę milijoniniai viešųjų pirkimų konkursai taip pat kelia klausimų, mat iš konkursų daugelyje atvejų buvo masiškai išmetinėjamos visos įmonės, išskyrus laimėtojus.
Konkursus organizavo skirtingi regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), kuriuos valdo savivaldybės. Tačiau europinį finansavimą projektams skirstė Aplinkos ministerijos institucijos.
Sutartys su viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais buvo pasirašytos 2012–2013 metais. Tuo metu Aplinkos ministeriją valdė „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
15min atskleidė ir tiesioginį ryšį tarp tuomet Aplinkos ministerijos vadovybėje buvusių politikų ir verslininkų, laimėjusių MBA gamyklų konkursus. Vienas iš tokių politikų yra buvęs aplinkos viceministras, „tvarkietis“ Almantas Petkus, kuris du dešimtmečius buvo susijęs su Vytautu Baniu. Verslininku, kurio įmonės laimėjo nemažai MBA konkursų. Tačiau pats politikas interesų konflikto čia nemato.
