Vaizdo įrašas:
Premjeras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Lietuvos prezidentus Saulius Skvernelis trečiadienį pristatė savo trumpą rinkimų programą, komandą ir šūkį.
Prezidentė nepalaikė nė vienos reformos?
S.Skvernelis išdėstė penkis svarbiausius programinius prioritetus: skaidrumo reformą, biudžetą žmonių gerovei, emigracijos mažinimą ir gimstamumo didinimą, strateginę partnerystę užsienio politikoje ir nacionalinį saugumą.
Premjeras pripažino, kad šie prioritetai buvo nurodyti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje prieš 2016 m. Seimo rinkimus, ir Vyriausybės programoje. Pastaroji, pasak premjero, yra vykdoma pagal planą ir darbai, numatyti pirmiesiems 2,5 metų, yra nuveikti, nors prezidentė esą jiems nepritarė.
„Bet kuri reforma, kuri buvo pradedama, ji tikrai nesulaukė jokio palaikymo. Būdavo vertinama, kad nereikia to daryti, kad viskas yra gerai, ar tai būtų švietimas, ar mokesčių reforma, bet džiugu, kad daugumą šitų reformų pasirašė. Be abejo, jie yra transformuoti, pakitę“, – dėstė prezidento posto siekiantis premjeras.
Bet kuri reforma, kuri buvo pradedama, ji tikrai nesulaukė jokio palaikymo.
Konkrečių dalykų, kurių nepavyko padaryti dėl prezidentės trukdymo, S.Skvernelis neįvardijo, nors buvo to klausiamas.
S.Skvernelis sako, kad su korupcija išrinktas prezidentu kovotų sukurdamas specializuotus antikorupcijos teismus, kurie nagrinėtų tik tokias bylas. Tokio teismo teisėjams S.Skvernelis žadėtų visapusišką socialinę apsaugą: „Manau, kad tai turėtų būti uždarbis, socialinės garantijos, galbūt net tokios garantijos, kad baigusiam darbą šiame specializuotame teisme žmogui nebereikėtų savęs ieškoti darbo rinkoje“.
Klausiamas, kodėl iki šiol nepavyko padidinti gimstamumo, kuris vasarį yra rekordiškai mažas – mažiausias nuo 2001 m., S.Skvernelis tikino, kad tai vieno mėnesio skaičius, o ne tendencija.
Pasak jo, tikimasi, kad vaiko pinigai, pagalba šeimoms pasiteisins vėliau.
„Tikiuosi, kad mums pavyko sustabdyti emigraciją, dabar reikia susigrąžinti žmones ir skatinti gimstatumą. Jei nepavyks – pasekmės bus labai liūdnos“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Dabartinę šalies užsienio politiką premjeras kritikavo dėl to, kad Jungtinėse Tautose Lietuva neparėmė JAV Izraelio klausimu ir neįrodė esanti strateginė partnerystė.
„Nebus visada taip, kad galėsime išlaviruoti. Mes turėsime pasirinkti. Kaip pavyzdys, aš paminėjau, tą patį balsavimą dėl Izraelio. Manau, galėjome pasielgti kitaip ir parodyti tą strateginės partnerystės svarbą“, – kalbėjo jis.
Ar dėl to vizito Izraelyje metu pats nevyko į Palestiną? „Nėra tai susiję dalykai“, – aiškino S.Skvernelis ir tikino, kad tai buvo trumpalaikis vizitas tik į Izraelį.
Astravo klausimu nemano vykdęs asmeninę politiką
Klausiamas, kas jam teikė vilties dėl pasiūlymo Astravo atominę elektrinę paversti dujine elektrine, S.Skvernelis sakė, kad vis dar laukia oficialaus atsakymo, ar Baltarusijos toks planas nedomina. S.Skvernelis vis dar viliasi, kad Baltarusija pasiūlymą svarstys.
Anot jo, teikdamas pasiūlymą jis bandė atšildyti santykius su Baltarusija, pateikti kaimyninei šaliai galimybę diversifikuoti savo rinką ir parodyti, kad Astravo elektrinė – ne politinis projektas.
S.Skvernelis pripažino, kad pasiūlymą teikė kaip premjeras, kad planavo tai padaryti vėliau – birželį, jau pasibaigus prezidento rinkimams, tačiau esą susitikimuose gyventojai klausė apie Astravą, todėl nutarta jį teikti anksčiau.
„Aš tikrai neplanavau to padaryti galbūt viešai žingsnio iki birželio pačios pradžios, kai jau būtų pasibaigusi kampanija, kad nebūtų tai, ką mes šiandien diskutuojame, rinkimų kampanijos dalykas, tai buvo iš esmės apsvarstyta pakankamai anksčiau, bet susitikimuose su žmonėmis kalbama ir ta problema iš tiesų Lietuvoje yra labai svarbi. Žmonės klausia, kas dabar bus. Aš neleptelėjau. Atsakinėti, kad palaukite truputį ir pasakysiu, kai pasibaigs rinkimų kampanija...“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Tai yra techniniai dalykai“, – klausiamas, kodėl pasiūlymą teikė nederinęs su Užsienio reikalų ministerija, sakė S.Skvernelis.
Jis tikino nemanantis, kad taip viršijo savo galias, vykdė asmeninę užsienio politiką ir tikino, kad pats tapęs prezidentu nesipiktintų, jei tuomet premjero pareigas einantis asmuo imtųsi tokių nederintų iniciatyvų.
„Vyriausybės kompetencija užsienio politikos srityje yra aiškiai apibrėžta. tai yra bendradarbiavimas tarp dviejų mūsų vyriausybių (turėta galvoje ministerijų – red.past.). Tai nėra pakeista pozicija valstybės“, – tikino jis.
Komanda patikrinta, dalis taptų patarėjais
S.Skvernelis nurodė, kad jo štabui vadovaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Štabo komunikacijos vadovu dirbs Skirmantas Malinauskas.
S.Skvernelio patikėtinėmis tapo Kauno tardymo izoliatoriui laikinai vadovavusi, pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą saugoma Rasa Kazėnienė, kandidatė į Lazdijų rajono merus Ausma Miškinienė, buvusi S.Skvernelio referentė Vidaus reikalų ministerijoje Ieva Gervinskaitė.
Taip pat S.Skvernelio komandoje konsultantu dirbs buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, teisininkas Dominykas Vanhara.
S.Skvernelis patvirtino, kad jo štabui talkins fotografas, keliautojas Marius Jovaiša.
Kanidadatas sako, kad komanda yra patikrinta, po dalis jos liktų dirbti patarėjais prezidentūroje, jei rinkimus pavyks laimėti.
Klausiamas, ar į komandą kviesdamasis buvusius VRM sistemos darbuotojus, sustiprina, ar susilpnina mitą apie tai, kad S.Skverneliui laimėjus rinkimus, Lietuva taptų policine valstybe, premjeras sakė, kad jo komandos sudėtis nesako nieko.
„Tai yra patikrinti gyvenimo ir džiaugsme, ir varge. Natūralu, kad tokie žmonės telkiasi, bet tai nėra vien sistemos darbuotojai. Džiaugiuosi, kad turime gausų ratą savanorių, štabą besiformuojantį ir tai tikrai neindikuoja, kad mes arba negąsdiname žmonių, ką kalba opozicija“, – siūlydamas žiūrėti į darbus sakė S.Skvernelis.
Klausiamas, ar pats negąsdino žmonių, kai prieš mokytojų protesto akciją prabilo apie perversmą, S.Skvernelis tikino, kad buvo išmokęs 2009-ųjų pamoką, kai profsąjungų mitingas virto riaušėmis, todėl prieš protestą paprašė specialiųjų tarnybų informacijos.
S.Skvernelis, klausiamas, kokių turi silpnųjų vietų, trūkumų nenorėjo vardinti ir pareiškė, kad tai paliks padaryti konkurentams.
Tačiau dar 2016m. rudenį 15min jis pripažino apgailestaujantis, kad nėra baigęs ekonomikos studijų ir laisvai nekalba anglų kalba.
Dabar apie ekonomiką S.Skvernelis sako jau galintis diskutuoti, nes yra nuolat besimokantis. Tiesa, ne angliškai.
„Angliškai tikrai ne“, – pripažino jis ir teigė, kad meluotų, jei sakytų, kad jog kalbos žinios jam nėra problema, tačiau akcentavo bandantis ją išspręsti.
Angliškai tikrai ne.
12 eurų nepriėmė, nes žmogus jo nepalaiko
S.Skvernelio rinkimų sąskaitoje šiuo metu 70 tūkst. eurų. Visus juos kandidato kampanijai skyrė „valstiečiai“. Vienas asmuo bandė S.Skvernelio kampanijai pervesti mažą – 12 eurų – auką, tačiau jos kandidatas atsisakė.
„Tai yra žmogus...jūs tiesiog įsiveskite į paieškos sistemą ir, matyt, gausite atsakymą, dėl ko. Dėl elgesio ir viešų pasisakymų mano atžvilgiu. Jei žmogus taip elgiasi, tai gal nenuoširdžiai aukoja, tai kam jam išlaidauti?“ – aiškino, kodėl atsisakė aukos, S.Skvernelis.
Apie tai, kad sieks prezidento posto, S.Skvernelis pranešė sausį Rusnėje.
S.Skvernelį kandidatu prezidento rinkimuose iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Parėmė Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kampanijos šūkiui S.Skvernelis iš vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemos pasiskolino frazę „Tėvynės labui!“.
Vasario 18–28 dienomis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už G.Nausėdą balsuotų 28,2 proc. rinkėjų, už I.Šimonytę – 22,1 proc., o S.Skverneliui savo balsus skirtų 15,3 proc.
