„Mums vis sunkiau kurti gerą sąvokų sistemą ir įauginti ją į mūsų pasaulėvaizdį. Nauji žodžiai, nauji terminai, ateinantys su naujais reiškiniais, naujo gyvenimo pažymomis, – jie būna prastai įvardinti ir taip praslysta pro mūsų gyvenimą“, – laidoje „Aktualioji valanda“ apibendrino ji.
J.Zabarskaitė atkreipė dėmesį, kad kalbos vietą vis sparčiau užimant vaizdams vis tiek reikės iš kažkur semtis idėjų. „Net jeigu mes kursime paveiksliukus, turime turėti savo kalbą – stiprią kalbą su visomis jos šaknimis. Ir XXI amžiuje kalbos mokyti turime kitaip“, – teigė J. Zabarskaitė.
Mokslininkės teigimu, raide W apsiribojantys politiniai debatai apie kalbos išlikimą yra smulkmeniškas „blusų kaustymas“ – Lietuvai būtina kita strategija.