Vilniaus miesto taryba, perskirstydama biudžeto pinigus, nusprendė, kad Pilaitės bažnyčios statyboms miestas skirs 50 tūkst. eurų. Tam prieštarauti bandė valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija ir socialdemokratai. Tačiau vis dėlto palaikančiųjų šį sprendimą buvo daugiau, tad Pilaitės bažnyčia kils ir už miesto savivaldybės pinigus.
Ar ekonominė situacija leidžia?
Skirti šią sumą bažnyčios Pilaitėje statyboms pasiūlė Vilniaus tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas, nors jo pirmininkas liberalas Vidmantas Martikonis ir pateikė atskirąją nuomonę, kad šiuo metu miesto ekonominė situacija „neleidžia teikti labdaros panašiems projektams“.
Tokiai iniciatyvai nepritarti siūlė ir visa Liberalų frakcija. Jos vadovas Vincas Jurgutis teigė, kad siūlymo skirti pinigų bažnyčios statyboms motyvai yra suprantami, tačiau vis dėlto reikėtų išlaikyti miesto ūkiui numatytą finansavimą, nes miestą būtina tvarkyti. Esą gražius darbus norėtų daryti visi tarybos nariai, tik jų reikėtų imtis tuomet, kai biudžete atsiras pakankamai lėšų. Nes kitaip gali tekti skolintis einamiesiems darbams. V.Jurgutis konkrečių darbų neįvardijo, nekalbėjo ir apie bažnyčią, teigdamas, kad nieko nenori supriešinti.
Jokiai frakcijai šiuo metu nepriklausantis Markas Adamas Haroldas tokį siūlymą įvertino ironiškai: „Aš balsuosiu prieš, nes man nesuvokiama, kaip finansuojama bažnyčios statyba. Ir kaip tarybos narys, mokesčių mokėtojas, ir kaip protestantas aš protestuoju.“
Pagrasino pašventinti
Ir kaip tarybos narys, mokesčių mokėtojas, ir kaip protestantas aš protestuoju, – sakė M.A.Haroldas.
Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis Vaidotas Ilgius irgi pritarė minčiai neskirti pinigų bažnyčios statyboms, nes miestas tegali dalį esamų poreikių tenkintis, turėdamas tokį biudžetą, koks jis yra. Todėl esą sutaupius pinigų, jie turėtų atitekti būtent tiems poreikiams, ne ieškant „naujų temų, ypač tokių, kurios, pripažinkime, mažai susijusios su miesto prioritetais“, nes esą bažnyčių statybos tikrai nėra savivaldos funkcija. Už tokius žodžius V.Ilgius sulaukė konservatorės Violetos Podolskaitės pagrasinimo jį pašventinti.
Tačiau palaikančiųjų idėją buvo daugiau. Artūras Zuokas tvirtino, kad skirti lėšų Šv. Juozapo bažnyčios statyboms būtina.
„Turime didžiuotis tuo, kad Vilnius yra retas miestas Europoje, kur neuždaromos, ne griaunamos, o statomos bažnyčios, šiuo atvejų – katalikiška bažnyčia“, – kalbėjo buvęs miesto meras. Už balsuoti siūlė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Palaikančiųjų balsų pakako ir Pilaitės bažnyčios statyboms nuspręsta skirti 50 tūkst. eurų. Po sprendimo V.Martikonis pašmaikštavo, kad galbūt kažkas bando už tuos 50 tūkst. nusipirkti indulgencijas.
Kiek skyrė A.Guoga?
Į tai atsakydamas ir sveikindamas sprendimą kiek netikėtai prabilo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Gžegožas Saksonas: „Dėl indulgencijos, tai galit priminti Antanui Guogai, kuris žadėjo ir pasirašė dokumentą, kad skirs 100 tūkst. eurų šiai bažnyčiai, o skyrė, man rodos, tik 5 tūkst. eurų. Tai priminkit, kad indulgencija nėra išpirkta.“
Antanas Guoga jau yra skyręs 75 tūkst. eurų Pilaitės bažnyčios statyboms, pamatai išlieti.
Tačiau tai pasirodė esanti netiesa. Kaip 15min informavo Antano Guogos padėjėjai, europarlamentaras jau yra skyręs 75 tūkst. eurų Pilaitės bažnyčios statyboms, pamatai išlieti. Kadangi dėl orų darbai šiuo metu pristabdyti, likusieji pinigai bendruomenę pasieks, kai tik vėl prasidės statybos.
A.Guoga apie paramą Pilaitės bažnyčios statyboms prabilo gegužės viduryje. 15min tiesioginėje konferencijoje europarlamentaras teigė: „Ryt poryt bus statomi Pilaitės bažnyčios pamatai, jiems trūko 100 tūkst. eurų. Kunigas Ričardas Doveika paskambino, kad jiems trūksta tų pinigų. Mes tai sutarėme labai seniai, – sakiau, kad padėsiu, tai nėra šių dienų sprendimas. Aš labai didžiuojuosi, kad padėsiu tokiam puikiam žmogui kaip kunigas R.Doveika. Bažnyčia man labai svarbi. Bet tai nėra tik bažnyčia, ten bus ir bendruomenės centras senjorams. Aš padėsiu, jūs vertinkite.“
