Praėjusią savaitę iš vidaus reikalų ministro posto atsistatydinęs Alfonsas Barakauskas – jau šeštas pokytis šios kadencijos Vyriausybėje.
Pirmoji šiame ministrų kabinete krito socialdemokratė Birutė Vėsaitė, jai teko atsistatydinti po to, kai paaiškėjo, kad ji su bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu vyko į komandiruotę. Nors B.Vėsaitė aktyvai gynėsi, po prezidentės pareiškimo, kad nemato B.Vėsaitės ministre, premjerui neliko nieko kito, kaip nunešti prezidentei teikimą atleisti partijos bendražygę iš pareigų. Jos vietą užėmė Evaldas Gustas.
Šių metų vasarą Seime prisiekė dar trys nauji ministrai – žemės ūkio ministre vietoj dėl „asmeninių priežasčių“ atsistatydinusio Vigilijaus Juknos tapo Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė, sveikatos apsaugos ministre vietoje į Europos Komisiją švykusio dirbti Vytenio Andriukaičio tapo Rimantė Šalaševičiūtė.
„Tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas aplinkos ministro poste pakeitė į Europos Parlamentą išvykusį dirbti Valentiną Mazuronį.
Atskira istorija įvyko su dabar jau buvusiu energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguotas nepartinis ministras buvo atstatydintas, nes, nepaisant A.Butkevičiaus prieštaravimų, energetikos viceministre iš naujo paskyrė prieštaringai vertinamą LLRA atstovę Renatą Cytacką. J.Neverovičių taip pasielgti privertė LLRA vadovai.
Galiausiai pati LLRA buvo išspirta iš valdančiosios koalicijos, o šį postą gavusi Darbo partija energetikos ministru pasiūlė buvusį „Klaipėdos naftos“ generalinį direktorių Roką Masiulį. Jo kandidatūrą greit patvirtino D.Grybauskaitė.
Ar tai reiškia, kad pasikeitus dar dviems ministrams, A.Butkevičiui tektų iš naujo gauti Seimo įgaliojimus? Pasirodo, ne.
Kaip 15min.lt sakė konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius, A.Butkevičiaus Vyriausybė naujus įgaliojimus gavo po prezidento rinkimų.
Nuo šio momento prasideda naujas Vyriausybės įgaliojimų tarpsnis. Nuo šio laiko pradedamas skaičiuoti ministrų pasikeitimas.
Tokią procedūrą numato Konstitucija – premjeras naujai išrinktam prezidentui grąžina įgaliojimus ir turi gauti juos iš naujo.
Anot V.Sinkevičiaus, Konstitucinis Teismas dar 1998 metais išaiškino, kad po to, kai išrenkamas prezidentas ir Vyriausybė grąžina įgaliojimus, Seimas balsuoja dėl ankstesnio ministro pirmininko kandidatūros, ir jeigu Seimas jai pritaria, jei prezidentas paskiria ministrą pirmininką ir patvirtina Vyriausybės sudėtį, ir jeigu joje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, laikoma, kad ji iš naujo gavo įgaliojimus veikti.
„Nuo šio momento prasideda naujas Vyriausybės įgaliojimų tarpsnis. Nuo šio laiko pradedamas skaičiuoti ministrų pasikeitimas“, – sakė jis.
Šių metų liepą antrą kadenciją pradėjusi D.Grybauskaitė patvirtino naują Vyriausybę jau su kai kuriais pasikeitusiais ministrais – su K.Trečioku, V.Baltraitiene, E.Gustu ir R.Šalaševičiūte.
Tai reiškia, jog šiuo metu turi būti laikoma, kad pasikeitė tik du šios Vyriausybės ministrai – energetikos ir vidaus reikalų. Šį postą užims generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis, pakeitęs Dailį Alfonsą Barakauską, kuris atsistatydino ministerijoje kilus korupcijos skandalui.
