Vidaus reikalų ministerija gavo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informaciją apie gaisro metu susidariusių pavojingų atliekų išvežimą iš gaisravietės ir preliminarų valstybės rezervo lėšų panaudojimo poreikį.
„Pirminis valstybės rezervo lėšų poreikis svyruoja nuo 1 796 800 eurų iki 3 746 100 eurų. Tikslesnio lėšų poreikio pirmame tvarkymo etape nėra galimybės nustatyti, nes dėl vis dar riboto patekimo prie atliekų nėra galimybės nustatyti visų išvežtinų atliekų kiekių“, – nurodoma ministrų kabinetui Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės pateiktame dokumente.
Pirminis valstybės rezervo lėšų poreikis svyruoja nuo 1 796 800 eurų iki 3 746 100 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos teigimu, jau išvežtos 292 tonos atliekų, rengiamasi pradėti valyti antrąją pastato patalpą. Viceministrė akcentavo, kad „Toksika“ veš tik pavojingas atliekas.
Vidaus reikalų ministerija dar laukia iš kitų ministerijų valstybės rezervo lėšų panaudojimo poreikių ir kitą savaitę planuoja sušaukti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdį, kuriame bus aptarta Alytaus gaisro padarinių likvidavimo eiga ir nauji poreikiai.
Tuomet ketinama būti baigus ir gaisro gesinimo organizavimo įvertinimą, kuris atliekamas tiek Vidaus reikalų ministerijoje, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente.
Ūkininkai žalos atlyginimo prašo vangiai
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad iki antradienio vidurdienio Alytaus rajono Alytaus seniūnijoje prašymus dėl žalos atlyginimo pateikė tik 5 ūkininkai. Bendra žalos suma – 3595 eurai.
„Norinčių pateikti prašymus ir dokumentus dar yra“, – nurodoma dokumente.
Ne tikimės, o reikia atsakymo, kad bus, – ministrui rėžė premjeras.
Kol kas nežinia, kiek kainuos galimai užteršto pieno naikinimas „Fortum“ gamykloje, Klaipėdoje. Pieno perdirbėjai dar nesuskaičiavo, kokius nuostolius patyrė atšaukus pieno produktus iš rinkos.
Alytaus miesto savivaldybė informacijos apie patirtus kaštus taip pat dar nepateikė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekami papildomi tyrimai kainuos apie 250 tūkst. eurų, nurodė žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius.
Ką daryti su vandeniu, paaiškės penktadienį
Premjerui Sauliui Skverneliui rūpėjo, kas bus daroma su gaisro gesinimui panaudotu vandeniu, kurio tyrimų duomenys nesutampa. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika premjerui aiškino besitikintis, kad penktadienį, gavus papildomų tyrimų rezultatus, bus galutinai įvertinta, ką daryti.
„Ne tikimės, o reikia atsakymo, kad bus“, – nukirto premjeras.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė įspėjo, kad gali kainuoti ir ugniagesių sveikatos tyrimai, mat Lietuvoje nėra įrangos, būtinos dioksinų kiekiui organizme nustatyti, todėl atrinkta ugniagesių grupė gali būti tyrimams siunčiama į užsienį.
Sveikatos apsaugos ministras jau anksčiau skaičiavo, kad biometriniai sveikatos tyrimai gali kainuoti apie 350 tūkst. eurų.
Aplinkos ministras yra preliminariai skaičiavęs, kad žala gamtai gali siekti 5,3 mln. eurų.
Be to, skaičiuojama, kad dėl sprendimo gaisro gesinimui naudotą vandenį pirmomis dienomis leisti tiesiai į Nemuną, Alytaus savivaldybės įmonė „Dzūkijos vandenys“ gavo informaciją apie paskaičiuotą papildomą aplinkosaugos mokestį, siekiantį 780 tūkst. eurų.
Visos šios sumos – kol kas apytikrės. Nėra iki galo aišku, kiek iš viso lėšų Alytaus gaisro gesinimui ir pasekmių likvidavimui prireiks skirti iš valstybės rezervo. Neslepiama, kad šią sumą tikimasi permesti ant padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ ir jos savininko pečių, tačiau 15min jau skelbė, kad įmonė turto neturi.
