Konservatoriai aiškina, kad kalbos apie galimas koalicijas yra ankstyvos, nes dar laukia antrasis Seimo rinkimų turas. Tačiau labiausiai tikėtini galimi jų partneriai niekam nėra paslaptis.
Su Liberalų sąjūdžiu TS-LKD koalicijoje dirbo 2008–2012 metais, pastaruosius aštuonerius metus – opozicijoje.
Tiesa, su šia partija konservatoriai ilgai nesutarė dėl Seimo opozicijos lyderio, kuris šią kadenciją buvo paskirtas tik 2019 metais.
Kita potencialia konservatorių sąjungininke matoma Seimo rinkimų debiutantė Laisvės partija. Tačiau jos rinkimų programoje yra pažadų, nepriimtinų daliai konservatyvesnio TS-LKD flango atstovų.
Laisvės partija žada inicijuoti Konstitucijos pataisą, leisiančią tos pačios lyties šeimoms sudaryti civilinę santuoką, legalizuoti kanapių naudojimą pramonėje, medicinoje ir rekreacijoje.
Dalį konservatorių piktino ir vieno Laisvės partijos įkūrėjų Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus palaiminta idėja vasarą Lukiškių aikštėje įrengti pliažą.
Paklaustas, ar svarstytų į koaliciją eiti su Darbo partija, kurios pirmininkas Viktoras Uspaskichas nuteistas už apgaulingos apskaitos tvarkymą, pati partija figūravo toje byloje, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis kalbėjo apie tai, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į „darbiečių“ rinkėjų balsus.
„Aš noriu praplėsti anksčiau pasakytą mintį, kad Darbo partijos rinkėjai, nebūtinai frakcijos nariai, tikisi, kad jų tam tikras supratimas apie tai, kuria kryptimi turėtų eiti valstybė, taip pat turėtų būti nepamirštas“, – po pirmojo Seimo rinkimų turo aiškino jis.
Aš noriu praplėsti anksčiau pasakytą mintį, kad Darbo partijos rinkėjai, nebūtinai frakcijos nariai, tikisi, kad jų tam tikras supratimas apie tai, kuria kryptimi turėtų eiti valstybė, taip pat turėtų būti nepamirštas.
Konservatorių rinkimų sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė aiškino, kad nė viena iš Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų kažkokios radikalios nuostatos, prieštaraujančios TS-LKD principams, nebuvo deklaravusi.
Klasikinė diskusija su liberalais, jeigu su jais būtų formuojama koalicija, kaip svarstė I.Šimonytė, – mokesčiai. Tačiau nuoširdžiai diskutuojant dėl rezultatų esą ir dėl to galima pasiekti sutarimą.
Nereikia uždaryti durų
Paklaustas, ką mano apie galimą konservatorių koaliciją su liberaliomis partijomis, TS-LKD krikdemiškojo flango lyderis parlamentaras Paulius Saudargas aiškino, kad kol nesibaigė rinkimai, apie koalicijas kalbėti anksti.
„Kai pasibaigs antras turas, matysime, kurioje pusėje yra visuomenės pasirinkimas: ar jis lieka prie dabartinių valdančiųjų, tai – „valstiečiai“, Darbo partija, socialdemokratai gauna tą pasitikėjimą ir per plauką toliau formuoja, ar vis tik dominuoja TS-LKD. Tada potencialiai galima dėlioti centro dešinės koaliciją pasitelkiant liberalus – tiek vienus, tiek kitus. Tai čia nieko nenustebinsi“, – komentavo TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkas.
Kartu P.Saudargas pabrėžė įsivaizduojantis ir daugiau galimų koalicijų variantų. Jo nuomone, durys atviros Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
Jeigu dėl bendradarbiavimo formuojant naują daugumą būtų kalbamasi su liberalais, pasak politiko, nėra labai daug ko įsivaizduoti.
Jis priminė, kad 2008–2012 metais TS-LKD dirbo koalicijoje iš esmės su trimis liberaliomis jėgomis – Liberalų sąjūdžiu, taip pat tuomet veikusiomis Arūno Valinsko ir Artūro Zuoko vadovautomis partijomis.
Pastebėjus, kad šios partijos nekalbėjo apie tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą, P.Saudargas sakė:
„Tiesą sakant, turiu irgi pastebėti, kad, man atrodo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kažkuriuose debatuose yra patikslinusi, kad ji yra už partnerystę, tačiau nėra už tos pačios lyties santuokos įteisinimą.“
TS-LKD atstovo nuomone, tai rodo Laisvės partijos narių nuomonės nevienodumą ar tiesiog bandymą ieškoti kompromiso.
Be to, P.Saudargas akcentavo, kad konservatoriams dirbant su liberalais 2008–2012 metais valstybėje buvo daug svarbių uždavinių.
Esą lygiai kaip ir dabar – nuo sveikatos apsaugos, švietimo iki ekonomikos. Į juos būsimoji Vyriausybė turės susikoncentruoti ir čia jis mato sąlyčio taškus su liberalais.
„O klausimais, kurie išskiria, ties kuriais yra takoskyros, tai nebūtinai Seimas turi priiminėti sprendimus, arba koalicija galbūt neturės visų balsų, nuomonės išsiskirs, tai aš dėl to nematau kažkokios problemos. Aš tikrai nemanau, kad dabar kiekviena partija, kuri sudarys koaliciją, turi išsižadėti savo pamatinių nuostatų, vertybių“, – svarstė P.Saudargas.
Klausimais, kurie išskiria, ties kuriais yra takoskyros, tai nebūtinai Seimas turi priiminėti sprendimus, arba koalicija galbūt neturės visų balsų, nuomonės išsiskirs, tai aš dėl to nematau kažkokios problemos.
O kaip dėl TS-LKD darbo koalicijoje su Darbo partija?
P.Saudargas sakė, kad jai vadovaujančio V.Uspaskicho Seime nebus.
Kita vertus, jis aiškino visada laikęsis nuomonės, kad nereikia uždaryti durų vieniems prieš kitus.
Esą TS-LKD viduje daugiau kalbėta, kad tam tikri riboženkliai, kurių nevertėtų peržengti, būtų siejami su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos veikėjais.
„Tačiau kitos – aš tikrai neuždaryčiau durų. Partijų lyderiai kartais padaro klaidų, bet neturėtų tapti įkaitais visi partijos žmonės. Lygiai taip pat ir su Liberalų sąjūdžiu. Buvo lyderiai, galbūt padarė klaidų, yra dėl to netekę perspektyvų, jie teisiami, vienaip kitaip tos bylos gali baigtis. Bet yra ir kitų žmonių, kuriems rūpėjo jų partijos ideologija, vertybės ir jie nori likti politikoje“, – komentavo P.Saudargas.
Aš tikrai neuždaryčiau durų. Partijų lyderiai kartais padaro klaidų, bet neturėtų tapti įkaitais visi partijos žmonės.
G.Landsbergio lyderystės klausimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Mindaugo Jurkyno teigimu, TS-LKD ir liberalų partijų koalicija – vienas variantų.
Panaši – konservatorių, dviejų liberalių jėgų ir A.Valinsko vestos Tautos prisikėlimo partijos – dauguma susiformavo po 2008 metų Seimo rinkimų.
„Taigi precedentas jau yra. Gana dažnai opozicijoje liberalai ir konservatoriai sutardavo kai kuriais klausimais. Aišku, būdavo ir nesutarimų. Jeigu prisiminsime, tarkime, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tai vieninteliai liberalai balsavo prieš jas. (...) Tai yra tų skirtumų, ypač – to moralinio liberalumo – moralinio konservatyvumo dimensijoje. Tačiau jeigu bus išskirti ekonominiai, socialiniai klausimai kaip prioritetas, sakykime, koks valstybės skolos valdymas, mokesčių politika ir kiti dalykai, tai, manau, kad čia galima rasti ir bendrų sąlyčio taškų“, – komentavo politologas.
Kartu M.Jurkynas pabrėžė, kad, tarkime, pagal interneto platformos manobalsas.lt apklausas konservatoriai yra pasislinkę į kairę nuo centro, o liberalai yra aiškiai dešinėje.
Takoskyras tarp šių politinių jėgų gali sukurti įvairūs moraliniai klausimai.
Kita vertus, kaip minėjo VDU profesorius, konservatoriai dar mažiau draugų turi kitoje pusėje – centro kairėje.
M.Jurkynas priminė, kad Darbo partija TS-LKD atstovų visada buvo pristatoma kaip didis blogis, Kremliaus pakalikė, oligarchinė partija.
„Tą naratyvą kartodavo ir prezidentė visada. Ir dabar natūralu, kad prieš antrąjį turą situacijai esant gana įtemptai, kai balsų, surinktų Seime, skirtumas yra viso labo 4, partijos yra linkusios, politologiniais terminais, slinktis į centrą ir ieškoti platesnės atramos. Iš pradžių užsiima savo poziciją, o po to jau eina link centro tarsi signalizuodama, jog galima balsuoti už konservatorius, nes jie nevengia ir kitų. Bet iš esmės tai yra savo principų atsisakymas iš pradžių demonizuojant Darbo partiją, o po to staiga pakeičiant 180 laipsnių kampu savo idėją. (...) Tai – principų išdavimas vardan valdžios“, – sakė politologas.
Bet iš esmės tai yra savo principų atsisakymas iš pradžių demonizuojant Darbo partiją, o po to staiga pakeičiant 180 laipsnių kampu savo idėją. (...) Tai – principų išdavimas vardan valdžios.
M.Jurkynas netiki, kad koalicijoje su konservatoriais galėtų dirbti socialdemokratai.
Jie ir „valstiečiai“ nutarė remti vieni kitus antrajame Seimo rinkimų ture.
„Anksčiau konservatoriai, dvi kadencijas esantys opozicijoje, kalbėjo apie tai, jog reikėtų plačios antivalstietiškos koalicijos, įtraukti socialdemokratus. Dabar, kai pasirodė gerai ir Laisvės partija, ir tie senieji liberalai, staiga dingo iš konservatorių kalbėjimo socialdemokratai, nes jų jau kaip ir nebereikia, iš esmės galbūt pakaks liberalių jėgų sudaryti koaliciją.
Tai, matot, kai nori valdžios, gali eiti ir su velniu obuoliauti – aš čia turiu ypač omenyje ir Darbo partiją, kuri buvo kaip Kremliaus agentas, ir atitinkamai socialdemokratus, su kuriais konservatoriai iš esmės kovojo, ypač 2016 metais. Manau, kad tas valdžios alkis aptemdo kai kuriuos principus ir pas konservatorius tai ypač matyti“, – mano VDU profesorius.
TS-LKD opozicijoje dirba nuo 2012 metų. Ką reikštų partijai dar ketveri metai ant atsarginių suolelio?
M.Jurkyno nuomone, partijos lyderio keitimą.
VDU profesorius priminė, kad G.Landsbergis nevedė konservatorių į šiuos Seimo rinkimus, į priekį užleisdamas nepartinę I.Šimonytę. Kartu tai, kad konservatoriai šaipydavosi iš „valstiečių“ dėl esą lizinginio premjero Sauliaus Skvernelio, kuris taip pat nepartinis.
„Tai irgi rodo, kad partijos lyderis net nevesdamas partijos sąrašo stovi už I.Šimonytės populiarumo po prezidento rinkimų ar netgi tam tikrame jos šešėlyje. Tai irgi kelia klausimus, ar jis iš tiesų veda konservatorius į pergalę. Bet jei konservatoriai pasirodys gerai antrame ture, jei konservatoriai suformuos valdančiąją koaliciją, tada lyderystės klausimas tarp konservatorių neiškils. Bet jeigu ne, tai tikrai iškils“, – teigė M.Jurkynas.
Tai irgi kelia klausimus, ar jis iš tiesų veda konservatorius į pergalę.
Ne tik matematika, bet ir padorumas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius sakė, kad prieš pradedant kalbėti apie galimas koalicijas reikia laimėti antrąjį Seimo rinkimų turą.
Tai, jo vertinimu, yra įmanoma, TS-LKD galimybės esą tikrai geros.
„Jeigu antras ratas stiprus, tai, aišku, pirma įmanomiausia koalicija yra su liberalais, ką bekalbėtų Laisvės partija dabar. O dėl platesnės koalicijos tai klausimai yra visiškai atviri. Pažymėtinas yra konservatorių lyderių pabrėžtinas atvirumas. Po pirmo rinkimų rato atsirado netikėtas dalykas, kad egzistuoja matematinė tikimybė, jog įmanoma vien dešiniųjų koalicija. Net ir tai kažkaip nenukreipė nuo kalbėjimo, kad mes pasiruošę priimti daugiau negu tik dešiniuosius. Partijos lyderiai šitos pozicijos nuosekliai laikosi. Vadinasi, tam atvirumui apsispręsta pakankamai tvirtai“, – komentavo apžvalgininkas.
Jeigu antras ratas stiprus, tai, aišku, pirma įmanomiausia koalicija yra su liberalais, ką bekalbėtų Laisvės partija dabar. O dėl platesnės koalicijos tai klausimai yra visiškai atviri.
V.Valentinavičiaus nuomone, tarp tų ne dešiniųjų, kuriems atviros konservatorių koalicijos durys, nebūtinai turi būti Darbo partija.
Anot jo, TS-LKD kur kas tinkamesni partneriai yra socialdemokratai.
Nors LSDP apsisprendė remti „valstiečius“, bet, kaip pastebėjo MRU dėstytojas, dalis socdemų, tarkime, Algimantas Salamakinas, Liutauras Gudžinskas mano kitaip.
Pasak V.Valentinavičiaus, pasilikti „valstiečių“ pusėje labiausiai spaudžiančiam Vyteniui Andriukaičiui esą labiau pritiktų būti su „bebrų partija“.
„Didelis klausimas, kokios nuostatos paims viršų LSDP. Jeigu rezultatas bus prastas, tai tų, kurie pasisako prieš koaliciją su „valstiečiais“, balsas bus stipresnis. Nes būtent Gintauto Palucko bėdos prasidėjo tuomet, kai jie išėjo iš opozicinės koalicijos ir užėmė tokio neutralumo poziciją“, – mano MRU docentas.
Kalbėdamas apie galimą koaliciją, V.Valentinavičius pabrėžė, kad yra ne tik matematikos, bet ir padorumo klausimai.
Jis akcentavo, kad Darbo partija turi padorumo problemą.
„Čia reikėtų rinktis. Manau, kad pats geriausias variantas būtų dešiniųjų bendras darbas kartu su padoriais socialdemokratais tam, kad įveiktų oligarchinio valdymo pasekmes, ką mums paliko ponai „valstiečiai“, – teigė MRU dėstytojas.
Teoriškai, kaip svarstė jis, įmanoma, kad TS-LKD galėtų dirbti koalicijoje su Darbo partija.
Tai esą lengvina dvi aplinkybės: V.Uspaskichas nedirbs Seime, į jį neperrinktas ir Artūras Skardžius.
Į Seimą išrinkti „darbiečiai“, kaip žmonės ir politikai, esą nėra taip blogai, kaip jų lyderis.
„Šiuo požiūriu šioks toks pasiteisinimas konservatorių lyderiams būtų. Bet, aišku, kadangi tai – V.Uspaskicho partija, tai yra „juodosios buhalterijos“ partija, visą laiką už tokią koaliciją būtų mokama reputacijos kaina. Aš nemanau, kad TS-LKD labai apsimokėtų tą kainą mokėti. Paprastesnis dalykas būtų dešiniųjų koalicija ir labai aktyvus bendradarbiavimas su tomis partijomis, kurios nori bendradarbiauti“, – aiškino V.Valentinavičius.
Kadangi tai – V.Uspaskicho partija, tai yra „juodosios buhalterijos“ partija, visą laiką už tokią koaliciją būtų mokama reputacijos kaina.
Ar ne per kietas riešutėlis?
Tačiau ar ne per kietas riešutėlis TS-LKD Laisvės partija, kurios lyderė A.Armonaitė kalba, kad nebus atsisakoma principinių nuostatų, tarkime, dėl tos pačios lyties asmenų santuokų, kanapių legalizavimo ir panašiai?
Ar įmanoma, kad konservatyviausias partijos flangas norėtų to siekiančių sąjungininkų?
V.Valentinavičiaus nuomone, minėti Laisvės partijos žadami dalykai yra antraeiliai, visais tais klausimais galima tartis dėl kompromisų.
„Partnerystės klausimas jau aiškiai yra pribrendęs ir, manau, įmanoma susitarti bendromis jėgomis padaryti kažką, įteisinti kažkokį partnerystės lygį. Dėl santuokų, aišku, yra anksti ir partnerystė būtų tas kompromisas, kuris galėtų tenkinti visus. Dėl marihuanos įteisinimo tai vėl, yra ir tarp konservatorių žmonių, kurie pasisako už tai. Pavyzdžiui, Mykolas Majauskas“, – sakė MRU docentas.
V.Valentinavičius pritarė I.Šimonytei, sakiusiai, kad sunkiausia bus susitarti dėl mokesčių politikos.
Pasak apžvalgininko, radikalūs liberalai mato vieną dalyką – mokesčių mažinimą ir taškas.
Kita vertus, jo teigimu, jeigu Laisvės partija ir A.Armonaitė sąžiningai nori, kad jų programa būtų įgyvendinta, turi galvoti apie ilgalaikę perspektyvą.
„Ir tam, kad pasiektų savo tikslus ilgalaikėje perspektyvoje, reikia kažką aukoti trumpalaikėje perspektyvoje, jog būtų galima turėti valdančiąją koaliciją ir kad ji judėtų į priekį. Tam reikia sutarimo dėl svarbiausių dalykų. Svarbiausi dalykai bus ne kanapės ir ne partnerystė. Svarbiausi dalykai bus kiek didinti mokesčius, kiek didinti perskirstymą ir kaip gelbėti socialines paslaugas, švietimą ir sveikatos apsaugą. Ir liberalams, jeigu jie nori rimtai siekti savo tikslų, būtų geriau greičiau suprasti, kad be pagrindinių problemų išsprendimo, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos būklės ir atitinkamų mokesčių pertvarkymo, jie negalės judėti ir kitais frontais“, – nurodė V.Valentinavičius.
Jeigu konservatoriai liktų naujosios koalicijos užribyje, anot MRU docento, pasekmės partijai būtų tragiškos.
Jis ne kartą sakė, kad jeigu TS-LKD nesuformuos Vyriausybės, partijos lyderiui reikėtų trauktis.
