Kiek yra lyčių: internautai suskaičiuoja dvi, mokslas pateikia sudėtingesnį paveikslą

Lytinė tapatybė vėl sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje. Viena „Facebook“ vartotoja pareiškė, kad lyčių yra tik dvi, bet jos paaiškinimas yra neišsamus, todėl klaidinantis. Žmonės gamina dviejų skirtingų tipų lytines ląsteles, bet tai nesąs vienareikšmis vyriškumo ar moteriškumo požymis. Analizuojant chromosomas, paveikslas tampa dar sudėtingesnis. Todėl mokslininkai pripažįsta, kad greta biologinių lyčių egzistuoja kur kas daugiau lytinių tapatybių.
Vaikai superherojai
Vaikai / 123RF.com nuotr.

Pamokė ministrus

Rugsėjo pabaigoje viena internautė savo paskyroje „Facebook“ leidosi į svarstymus apie lytis.

„KIEK LYČIŲ? – retoriškai klausė ji ir pati atsakė. – Išties viskas paprasta.

Pradėkime nuo apačios. Kiek yra lytinių ląstelių (kitaip gametų)? Jos dvi – moteriškosios kiaušialąstės ir vyriški spermatozoidai. DVI. Nėra jokių tarpinių, kaip nėra trečiosios ar ketvirtosios, kaip ir šimtas penktosios. NĖRA TOKIŲ, nebuvo ir nebus. Tad su lytinėmis ląstelėmis kaip ir aišku. DVI.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Mokslininkai kalba apie kur kas daugiau lytinių tapatybių nei galima suskaičiuoti pagal tokį griežtą biologinį skirstymą
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Mokslininkai kalba apie kur kas daugiau lytinių tapatybių nei galima suskaičiuoti pagal tokį griežtą biologinį skirstymą

Eikime aukščiau. Toliau vyrų organizme gaminamos vyriškos ir TIK vyriškos lytinės ląstelės. O moterų, pabandykite atspėti... TAIP, moteriškos ir TIK moteriškos. <…>

Tad, jeigu gaminamos vyriškos lytinės ląstelės, mes tokį „gamintoją“ vadiname vyru, o jeigu gaminamos moteriškos... Jūs nepatikėsite... tai – moteris. Maždaug 999 atvejais iš tūkstančio, to UŽTENKA, kad nustatytume lytį.

Dviejų lyčių biologinis apibrėžimas nėra pagrįstas esminiu individų „vyriškumu“ ar „moteriškumu“, o tik nurodo dvi skirtingas evoliucines strategijas.

Dar yra tas vienas iš tūkstančio (o iš tiesų mažiau), kai lytinės ląstelės nesigamina... Nei vyriškos, nei moteriškos. BET TAI NĖRA KAŽKOKIA NAUJA LYTIS, nes ji juk neprodukuoja kažkokių ten savų ląstelių. NĖRA, nebuvo ir nebus. Tai paprasčiausia anomalija, sutrikimas.

Štai ir viskas ką reikia žinoti apie lytis. Ministrams ir ne tik. Jos DVI.“

Dvi skirtingos sąvokos

Diskusijas apie lytis apsunkina lietuvių kalbos žodyno ypatumai. Mat tai, kas, pavyzdžiui, angliškai nusakoma dviem žodžiais (sex ir gender), vadinama vienu žodžiu – „lytis“. Tik pastaraisiais metais pradėtas vartoti terminas „socialinė lytis“.

Cituota „Facebook“ vartotoja kalba apie biologinę lytį (angl. sex), kuri nurodo, kokias ląsteles gamina lytiškai besidauginantis organizmas – vyriškas ar moteriškas (gametas).

„Nors socialinė seksualumo ir lyties analizė gali sudaryti labai skirtingą požiūrį, biologinės analizės žinia yra ta, kad lytiškai besidauginančios rūšys sudaro dvejetainę patinų ir patelių sistemą (nors kai kurių rūšių individai gali pasireikšti abiejų lyčių hermafroditais)“, – rašoma Jorko universiteto biologijos katedros docento Alexo Millso knygoje „Lyties biologija“.

Biomedicinos ir socialinių mokslų atstovai vis dažniau abejoja biologine lytimi, teigdami, kad ji labiau yra sugraduotas spektras nei dvejopas bruožas.

„Daugeliui lyčių skirtumais besidominčių tyrinėtojų kelia nerimą neteisingas terminų „lytis“ ir „socialinė lytis“ vartojimas, ypač pastarojo kaip pirmosios sinonimo, – rašoma „Nature“ tinklalapyje. – „Lytis“ reiškia biologinius požymius, kurie išskiria organizmus kaip vyriškus, moteriškus, interlyčius ir hermafroditus.

„Socialinė lytis“ yra socialinis konstruktas, apimantis įvairias psichologines ir socialines charakteristikas, kurios bendrai apibrėžia asmenis kaip vyrus, moteris, nebinarinius ar translyčius.“

Net ir tokias slinktis kritikuojantieji sutinka, kad daugelyje visuomenių vis labiau pripažįstamos įvairios lytinės tapatybės, įskaitant didėjančią paramą teisingumo, įvairovės ir įtraukties principams.

Daugiau lyčių įžvelgė dar XX a. viduryje

Akademinės ir mokomosios literatūros leidyklos „Wiley“ interneto bibliotekoje 2022 m. publikuotame straipsnyje išsamiai paaiškinta biologinė lytis ir kodėl ji neretai interpretuojama klaidingai.

Iš esmės kiekviena lytiškai besidauginanti rūšis gamina dviejų skirtingų tipų gametas, kurios yra arba didelės (gyvūnų kiaušinėliai, augalų kiaušialąstės) arba mažos (gyvūnų spermatozoidai, augalų žiedadulkės).

Daugelis visuomenių dabar jaučiasi patogiai, kai vyrai ir moterys peržengia įprastas ribas pasirinkdami išvaizdą, karjerą ir seksualinį partnerį. Kalbant apie lytį, tebėra stiprus spaudimas prisitaikyti prie dvejetainio modelio.

„Šis dviejų lyčių biologinis apibrėžimas nėra pagrįstas esminiu individų „vyriškumu“ ar „moteriškumu“, o tik nurodo dvi skirtingas evoliucines strategijas, kurias lytiškai besidauginantys organizmai naudoja palikuonims susilaukti“, – pažymėta tekste.

Anot jo autorių, paplitusi nuomonė, kad biologinę lytį galima apibrėžti ir chromosomomis, genais, hormonais, vulvomis ar peniais arba kad biologinė lytis yra socialinis konstruktas. Bet moteriškumas ir vyriškumas esą neapibrėžiamas nė viena iš šių savybių.

„Žmonės yra unikalūs ne lytinio dauginimosi mechanizmais, bet tuo, kad skiriame biologinę ir socialinę lytį, – teigiama straipsnyje. – Šis skirtumas siekia 6-ąjį deš., kai socialinės lyties (angl. gender) terminą pasiūlė Johnas Money su kolegomis.“

Tyrinėdami žmogaus hermafroditizmą, jie pastebėjo „seksualinius neatitikimus“ tarp priskirtos ir auginimo lyčių, išorinių lytinių organų morfologijos, vidinių papildomų reprodukcinių struktūrų, hormoninės lyties ir antrinių seksualinių savybių, lytinių liaukų ir chromosomų lyties.

Šiame klasikiniame tekste lyties vaidmuo buvo apibrėžtas kaip „visi dalykai, kuriuos žmogus sako ar daro, norėdamas pateikti save kaip turintį berniuko ar vyro, merginos ar moters statusą. Tai apima, bet neapsiriboja seksualumu erotikos prasme.

Žmonės yra unikalūs ne lytinio dauginimosi mechanizmais, bet tuo, kad skiriame biologinę ir socialinę lytį.

Lyties vaidmuo vertinamas atsižvelgiant į bendras manieras ir elgesį; mėgstamus žaidimus ir pramogas; spontaniškas pokalbio temas nesuplanuotuose pokalbiuose ir atsitiktiniuose komentaruose; sapnų, svajonių ir fantazijų turinį; atsakymus į netiesioginius klausimus ir projekcinius testus; erotinės praktikos įrodymus ir galiausiai paties asmens atsakymus į tiesioginį paklausimą.“

Klasikinėje biologijoje lyties prigimtis nėra karšta tema ir vargu ar kada buvo stengiamasi pateikti gerą apibrėžimą, dar 2018 m. publikuotame straipsnyje pažymėjo Arnoldas De Loofas iš Leuveno (Belgija) universiteto.

Priešinga situacija, anot jo, vyrauja humanitariniuose moksluose, ypač nuo 7-ojo dešimtmečio, kai sociologai ir istorikai ėmė kelti klausimus, kodėl vyrai ir moterys taip skirtingai elgiasi, kodėl tam tikros užduotys paprastai buvo siejamos su moterims ar vyrais, kodėl vyrai ir moterys ne visada buvo traktuojami kaip lygiaverčiai, pvz., gaudami atlyginimą už tą patį darbą.

Sutrikimą turi 1 iš 100?

Žurnalo „Scientific American“ tinklalapyje publikuotame straipsnyje iš žurnalo „Nature“ į lyčių temą žiūrima dar kitu kampu – pasakojama, kiek tam įtakos turi chromosomos.

123RF.com nuotr./Chromosomos
123RF.com nuotr./Chromosomos

„Biologinė lytis gali būti daug sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, – rašoma jame. – Pagal paprastą scenarijų, Y chromosomos buvimas ar nebuvimas yra tai, kas svarbu: su ja esi vyras, be jos – moteris.

Tačiau gydytojai jau seniai žino, kad kai kurie žmonės peržengia ribą – jų lytinės chromosomos sako viena, o lytinės liaukos (kiaušidės ar sėklidės) arba lytinė anatomija – ką kita.“

Tokių vaikų, vadinamų interlyčiais arba turinčiais lytinės raidos skirtumų ar sutrikimų (angl. disorders of sex development, DSD) tėvai dažnai susiduria su sunkiais sprendimais, auginti vaiką berniuku ar mergaite. Kai kurie tyrinėtojai skaičiuoja, kad net 1 žmogus iš 100 turi tam tikrą DSD formą.

„Biologai galbūt perėjo prie labiau niuansuoto požiūrio į lytį, tačiau visuomenė dar turi pasivyti. Tiesa, kad daugiau nei pusę amžiaus trunkantis lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės narių aktyvizmas sušvelnino požiūrį į lytinę orientaciją ir lytį.

Daugelis visuomenių dabar jaučiasi patogiai, kai vyrai ir moterys peržengia įprastas ribas pasirinkdami išvaizdą, karjerą ir seksualinį partnerį. Tačiau, kalbant apie lytį, tebėra stiprus visuomenės spaudimas prisitaikyti prie dvejetainio modelio.“

Jonathan Borba / Unsplash nuotr./Vyras, žmona ir vaikai
Jonathan Borba / Unsplash nuotr./Vyras, žmona ir vaikai

Šis spaudimas lėmė, kad žmonėms, gimusiems su aiškiais DSD, dažnai atliekama operacija, siekiant „normalizuoti“ lytinius organus. Tokia operacija yra prieštaringa, nes ji paprastai atliekama kūdikiams, kurie yra per maži duoti sutikimą, ir kelia riziką, kad parenkama lytis nesutaps su tikrąja vaiko lytimi – savo lyties pajutimu.

Todėl interseksualų teisių gynėjų grupės tikino, kad gydytojai ir tėvai turėtų palaukti bent kol vaikas užaugs tiek, kad galėtų perteikti savo lytinę tapatybę, kuri paprastai pasireiškia maždaug trejų metų, arba pakankamai suaugęs, kad nuspręstų, ar apskritai nori operacijos.“

Vaiką pavertė mergaite, o užaugo berniuku

„Nature“ straipsnyje aprašyta vaiko iš Pietų Karolinos valstijos (JAV) istorija. Jam buvo diagnozuotas ovotesticulinis DSD (tikrasis hermafroditizmas) – būklė, kai yra išsivystę dvejopi lytiniai organai ir lytinės liaukos su kiaušidžių ir sėklidžių audiniais. 16 mėnesių sulaukusiam mažyliui gydytojai atliko operaciją, kad būtų priskirta moteriška lytis.

Tačiau M.C. (taip pristatytas vaikas) augant paaiškėjo, kad lytinė tapatybė yra vyriška. 2015-aisiais, kai buvo publikuotas tekstas, jis buvo aštuonerių.

Pora metų anksčiau vaiko įtėviai Pam ir Markas Crawfordai dėl to buvo kreipęsi į teismą. Gydymo metu M.C. buvo valstybės globoje, todėl ieškinyje ne tik operacija įvertinta kaip medicininis aplaidumas, bet ir pareikšta, kad valstybė atėmė iš vaiko konstitucinę teisę į kūno neliečiamybę ir teisę daugintis.

16 mėnesių sulaukusiam mažyliui gydytojai atliko operaciją, kad būtų priskirta moteriška lytis. Tačiau jam augant paaiškėjo, kad lytinė tapatybė yra vyriška.

2017 m. buvo pasiektas susitarimas su ligonine, kad vaikui bus sumokėta 440 tūkst. dolerių kompensacija.

DSD diagnozės anksčiau rėmėsi hormonų tyrimais, anatominiais patikrinimais ir vidaus organų vaizdo klinikine analize. Vėliau buvo atliekami kruopštūs vieno geno tyrimai.

Genetinių metodų pažanga reiškia, kad dabar komandos gali vienu metu analizuoti kelis genus, siekdamos tiesiogiai nustatyti genetinę diagnozę ir padaryti šį procesą mažiau įtemptą šeimoms.

Gydytojai vis atsargiau žiūri į lytinių organų chirurgiją. DSD turinčiais vaikais rūpinasi daugiadisciplininės komandos, kurių tikslas yra pritaikyti procesą prie kiekvieno asmens ir jo šeimos. Bet vaikas vis tiek paprastai auginamas kaip berniukas ar mergaitė, net jei neatliekama operacija.

„Gali būti sunku vaikus auginti tos lyties, kurios tiesiog nėra. Daugumoje šalių teisiškai neįmanoma būti niekuo, išskyrus vyru ar moterimi“, – apibendrino Kalifornijos universiteto (Los Anželas) Lyčių biologijos centro direktorius Ericas Vilainas.

Moteris sužinojo esanti ir vyras

Rašinyje pasakojama ir apie nėščią australę, kuri 2010 m. apsilankė pas Melburno karališkosios ligoninės genetikus vaisiaus vandenų tyrimui. Trečio vaiko besilaukiančiai moteriai buvo 46-eri, tad specialistai aiškinosi, ar nėra chromosomų anomalijų. Kūdikiui viskas buvo gerai, bet tolesni tyrimai atskleidė pribloškiantį faktą apie mamą.

Vida Press nuotr./Nėštumas
Vida Press nuotr./Nėštumas

Moters kūnas buvo sudarytas iš dviejų individų ląstelių, greičiausiai iš dvynių embrionų, kurie susiliejo jos pačios motinos įsčiose. Bet tai buvo ne viskas. Viename ląstelių rinkinyje buvo dvi X chromosomos – derinys, kuris paprastai žmogų padaro moterimi. Kitas turėjo X ir Y.

Taigi tik įpusėjusi penktą dešimtmetį ir besilaukianti trečios atžalos australė sužinojo, kad dalis jos kūno chromosomiškai yra vyriška.

„Kad abi lytys fiziškai skiriasi, akivaizdu, bet gyvenimo pradžioje taip nėra, – rašoma „Nature“. – Po penkių vystymosi savaičių žmogaus embrionas gali suformuoti ir vyrišką, ir moterišką anatomiją.

Šalia besiformuojančių inkstų atsiranda du iškilimai, vadinami lytinių liaukų keteromis, kartu su dviem poromis latakų, iš kurių vienas gali sudaryti gimdą ir kiaušintakius, o kitas – vyrų vidinius lytinius organus.

Po šešių savaičių lytinė liauka pradeda vystytis ir tampa kiaušidėmis arba sėklidėmis. Jei sėklidė išsivysto, ji išskiria testosteroną, kuris palaiko vyriškų latakų formavimąsi. Tai gamina ir kitus hormonus, kurie verčia numanomą gimdą ir kiaušintakius susitraukti.

Tik įpusėjusi penktą dešimtmetį ir besilaukianti trečio vaiko australė sužinojo, kad dalis jos kūno yra vyriška.

Jei lytinė liauka tampa kiaušidėmis, ji gamina estrogeną, o dėl testosterono trūkumo vyriškos lyties organai sunyksta.

Lytiniai hormonai taip pat lemia išorinių lytinių organų vystymąsi ir vėl pradeda veikti brendimo metu, paskatindami antrinių seksualinių savybių, tokių kaip krūtys ar veido plaukai, vystymąsi.“

Bet kurio iš šių procesų pokyčiai gali turėti didelį poveikį asmens lyčiai. Daugelį metų mokslininkai manė, kad moterų vystymasis yra numatytoji programa, o vyrų vystymąsi aktyvavo tam tikras genas Y chromosomoje. 1990 m. mokslininkai sulaukė didžiulio dėmesio identifikavę šį geną, kurį pavadino SRY. Jis pats savaime gali pakeisti lytinių liaukų vystymąsi nuo kiaušidžių iki sėklidžių. Pavyzdžiui, žmonės, turintys XX, bet kartu ir Y chromosomos fragmentą su SRY, vystosi kaip vyrai.

123RF.com nuotr./Kiaušidės
123RF.com nuotr./Kiaušidės

Tūkstantmečių sandūroje sampratą, kad moteriškumas yra pasyvus numatytasis pasirinkimas, teko keisti atradus genus, kurie aktyviai skatina kiaušidžių vystymąsi ir slopina sėklidžių programą.

DSD tyrimai parodė, kad lytis nėra paprasta dichotomija. Situacija tampa komplikuota, kai pradedama žiūrėti į konkrečias ląsteles. Visuotinė prielaida, kad kiekviena turi tokį patį genų rinkinį, yra klaidinga. Kai kurie žmonės panašūs į mozaikas: išsivystę iš vieno apvaisinto kiaušinėlio jie tampa ląstelių su skirtingais genų rinkiniais organizmu.

Tai gali atsitikti, kai pačioje embriono vystymosi pradžioje lytinės chromosomos netolygiai pasiskirsto tarp besidalijančių ląstelių. Buvo užfiksuoti keli atvejai, kai XXY embrionas tapo dviejų tipų ląstelių mišiniu (su dviem X arba su X ir Y chromosomomis), vėliau suskilo ir taip išsivystė identiški skirtingų lyčių dvyniai.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Kiekviena lytiškai besidauginanti rūšis gamina dviejų skirtingų tipų lytines ląsteles, bet tai, anot kai kurių mokslininkų, nurodo ne vyriškumą ar moteriškumą, o dvi skirtingas evoliucines strategijas, naudojamas palikuonims susilaukti. Kiti akcentuoja genetiką ir atkreipia dėmesį, kad kai kurie esame sudėtingesni organizmai nei vien konkrečių chromosomų XX ar XY, lemiančių biologinę lytį, rinkinys. Net ir mokslininkai, kalbantys apie dvi biologines lytis, pripažįsta, kad egzistuoja kur kas daugiau ir sudėtingesnių lytinių tapatybių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis