Tokį pareiškimą išplatino Kinijos Užsienio reikalų ministerija po to, kai Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė.
„Šis žingsnis kenkia Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir juo šiurkščiai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus. Kinijos vyriausybė reiškia griežtą protestą ir tvirtą prieštaravimą šiam nepaprastai baisiam poelgiui ir imsis visų būtinų priemonių nacionaliniam suverenitetui ir teritoriniam vientisumui apginti. Už visas iš to kilusias pasekmes atsako Lietuvos pusė“, – teigiama pareiškime.
Anot Pekino, leisdama veikti atstovybei tokiu pavadinimu Lietuva atsisakė politinio įsipareigojimo, prisiimto komunikate dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo, ir pažeidė „vienos Kinijos“ principą.
Kinijos URM tvirtino, kad Taivano nepriklausomybės siekis prašant užsienio paramos yra pasmerktas žlugti.
„Pasaulyje yra tik viena Kinija, Taivanas yra neatimama Kinijos teritorijos dalis, o Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė yra vienintelė teisėta vyriausybė, atstovaujanti visai Kinijai. Reikalaujame, kad Lietuvos pusė nedelsiant ištaisytų neteisingą sprendimą“, – rašoma pareiškime.
Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Lietuva pabrėžia, kad Taivaniečių atstovybei nėra suteiktas diplomatinis statusas, o ji rūpinsis išimtinai ekonominių, kultūrinių ryšių plėtojimu. Pati atstovybė savo pranešime nurodė, kad teiks ir konsulines paslaugas.
Prieš kelis mėnesius Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Tolimųjų Rytų šalimis.
