Pamario miestelis Šilutės rajone eilinę darbo dieną nuščiuvęs. Didžiausią triukšmą čia kelia Kintų vidurinės mokyklos auklėtiniai: paskutinėmis mokslo metų dienomis vaikai varžosi estafečių rungtyje. Pagrindine Kintų Kuršių gatve, kvepiančia žydinčiais kaštonais ir alyvomis, dviračiu pramina vienas kitas svečias iš Vokietijos, praeiviai stabteli prie rūkytos žuvies paviljonų.
Ne ką prastesni nei Nida?
Vienintelės šiuo metu Kintuose veikiančios kavinės „Kuršiai“ šeimininkas Vidas Rimkus kviečia prisėsti, kol ateis virtuvėje triūsanti jo žmona Audra. Kavinėje tuščia, tačiau vasarą ir savaitgaliais šeimininkai vos spėja suktis.
„Išbandėme įvairius verslus. Ko tik nedarėme – ir gėles pardavinėjome, ir dėvėtus rūbus. Kai prieš kelerius metus bankai suteikė mums paskolą atidarėme kavinę. Tenka patiems čia ir dirbti, nes antraip neišsilaikytume“, – pasakojo V.Rimkus, 1997-aisiais kartu šeima iš Švėkšnos persikraustęs į Kintus.
Tuomet miestelis atrodė visai kitaip. „Butai buvo pigūs, todėl čia apsigyveno prasigėrę miestiečiai. Dabar situacija gerėja, Kintai ėmė tvarkytis, – tikino V.Rimkus. – Galime tapti ne ką prastesni, nei Nida – marios tai tos pačios. Mums tiesiog reikia daugiau įdirbio.“
Plūsta žvejai
Tos pačios Kuršių marios Kintams ir dovanoja daugiausia poilsiautojų. Žiemą, kai marios aptrauktos ledu, kintiškių aikštelės užgrūstos stintų ištroškusių žvejų automobiliais. Tomis dienomis antplūdį pajunta ir vietos parduotuvės – apyvarta ūgteli dešimteriopai.
„Jeigu Kintai gautų kurortinės teritorijos statusą – mums tai atrištų rankas. Neabejoju, kad miestelyje atsirastų 100 naujų darbo vietų, būtų daug lengviau save pristatyti, pritraukti investicijų“, – svarstė V.Rimkus.
Atranda jėgos aitvarų aistruoliai
Buvusią senelio sodybą atstatantis Laurynas Juodeška – vienas tų žmonių, kuriais kintiškiai linkę didžiuotis. Vilniuje šaknis įleidęs jaunas vyras į Kintus sugrįžo plėtoti turizmo. Mariose jis moko valdyti jėgos aitvarus.
„Į Kintus mane paviliojo marios ir vėjas. Senelis buvo žvejys, tad atostogas leisdavau kaime ant marių kranto“, – pasakojo L.Juodeška. Senelio sodybai atnaujinti ir pritaikyti Kintų jėgos aitvarų klubui buvo paruoštas projektas ir gautas Europos Sąjungos finansavimas.
Pamaryje numatoma verstis ir dviračių nuoma, rengti vaikų ir jaunimo stovyklas, kuriose būtų mokoma ne tik buriuoti jėgos aitvarais, „Optimist“ klasės jachtomis, katamaranais, bet ir pasigaminti bei skraidinti aitvarus. „Svencelė jau seniai tapo jėgos aitvarų entuziastų Meka. Kintus daugelis atrado tik prieš penkerius metus“, – pasakojo L.Juodeška.
ES fondų lėšomis renovuotas ir Kintų Vydūno kultūros centras, tapęs vienu patraukliausių statinių miestelyje.
Svajonė – uostelis
Kintiškiai tikisi, kad šiemet pajudės ir dar vienas projektas – mažųjų laivų uostelis.
„Šiuo metu situacija primena chaosą – viskas neorganizuota. Nėra kaip įplaukti, išplaukti. Uostelyje bus teikiama ir laivų nuleidimo paslauga, iškraunama žuvis. Galbūt ateityje bus galima ir žuvų turgelį įrengti“, – svarstė Kintų seniūnas Antanas Kližentis.
Istorija mena, kad XVIII–XIX a. Kintuose vykdavo dideli žuvų ir gyvulių turgūs. Vilhelmo kanalu, Minijos upe, Atmatos upeliu ir Kuršių mariomis driekėsi prekybos kelias. „Tik Kintuose pajutau žuvies skonį. Gyvendama Žemaitijoje buvau įpratusi prie šaldytos žuvies ir kvapo, kai ji atitirpinama. Maniau, kad visos žuvys taip kvepia. Kintuose ji visai kitokia“, – tikino Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė, prieš septyniolika metų apsigyvenusi šiame pamario miestelyje.
Per 2 tūkst. gyventojų turinčiuose Kintuose dauguma – atvykėliai, į pamario kraštą atsikraustę sovietmečiu ar kiek vėliau. Vietinių čia belikę vos keletas, išgirsti kalbant šio krašto tarme – retas dalykas. „O dar prieš karą Kintai buvo kurortas, čia veikė mažiausiai trys viešbučiai, kavinės“, – pasakojo R.Tarvydienė.
Naują Kintų veidą piešiantys naujakuriai įsitikinę, kad pamarys gali tapti patraukliu ne tik tiems, kurie čia atvažiuoja pasižiūrėti, kur buvusios senelių žemės.
Kovoja su naftininkais
Kintiškių bendruomenė stiprumą pademonstravo ne tik kovodama dėl vietos vidurinės mokyklos, bet ir siekdama užkirsti kelią naftininkams įsikurti ant marių kranto. Lietuvos ir Danijos naftos gavybos bendrovė „Minijos nafta“ jau kelerius metus siekia pamaryje ieškoti telkinių ir, radus, pumpuoti naftą. Konfliktas užsitęsė jau aštuonerius metus. Vietos gyventojai nepasiduoda ir nesigundo piniginėmis kompensacijomis. Bendruomenė tikina nesanti nusistačiusi prieš šį verslą, tačiau baiminasi, kad sunkiasvoris transportas pakenks siauroms miestelio gatvėms, sudarkys kraštovaizdį, o gręžiniai užkirs kelią gauti kurortinės teritorijos statusą.
Gyveno ir kūrė Vydūnas
Kintų pasididžiavimas – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas, 1888-1892 m. gyvenęs ir dirbęs šiame pamario miestelyje. Mokytojaudamas Kintuose jis išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas.
Jam 1988-aisiais šalia Kintų katalikų bažnyčios atidengtas paminklinis akmuo. Šioje bažnyčioje Vydūnas (Vilius Storosta) 1891 m. susituokė su Klara Fulhaz.
