Ketvirtadienį bendruomenės atstovai dar kartą susitikę su „Minijos naftos“ atstovais taip ir nesusitarė. Pamario miestelio, besididžiuojančio žvejybos tradicijomis, Vydūno kultūriniu palikimu, augančiais turistų srautais ir siekianti kurortinės teritorijos statuso, gyventojai vėl nenusileido. „Minijos naftai“ nuo pat 2003-iųjų nepavyksta pasiekti, kad būtų pritarta poveikio aplinkai vertinimo programai.
„Neleisime, kad Kintų miestelyje būtų vystoma naftos gamyba. Mes ir toliau aktyviai laikysimės šios pozicijos, nenusileisime“, – teigė kintiškė Dalia Barkauskienė.
Siekia atsiverti turizmui
Trečiadienį Kintų bendruomenė susirinko vietos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Visi susirinkime dalyvavę 142 žmonės sutiko, kad miestelis turi siekti kurortinės teritorijos statuso.
„Kintai – ne vieta naftos gamybai. Miestelis dar prieš karą buvo kurortas, sieksime vėl susigrąžinti tą statusą“, – teigė Kintų bendruomenės tarybos narys Andrius Varnas. Per pastaruosius aštuonerius metus, kol kintiškiai aktyviai priešinasi naftininkų atėjimui, nemažai nuveikta turizmo plėtrai.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Kintų bendruomenės narys Andrius Varnas |
Miestelyje atsirado restoranas, vystosi kaimo turizmo sodybos, sutvarkyta krantinė. Parengtas projektas ir jau gautas finansavimas Kintų mažųjų laivelių prieplaukai.
Kintiškiai primena: Šilutės rajono patvirtintas strateginės plėtros plano prioritetas – regiono turizmo vystymas.
„Prieš aštuonerius metus mums daug kas sakė: jūs, nieko nepasieksite, nustums jus naftininkai su buldozeriais. Tačiau mes sugebėjome pasipriešinti ir šitiek nuveikti, nebankrutuoti“, – pažymėjo A.Varnas, išgarsinęs kraštą, kai paties pasigaminta jachta „Ragainė“ apiplaukė pasaulį.
Vietiniai gyventojai tik nusijuokė, kai išgirdo naftininkų argumentus, kad gręžinys sukurs naujas darbo vietas. „Nė vienas kaimas nepraturtėjo iš naftos“, – tikino vietos gyventojai, įsitikinę, kad naftos gręžinio kaimynystė būtų kliūtis gauti kurorto statusą bei turismui plėtoti.
Teismas įpareigojo iš naujo svarstyti
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę iš naujo svarstyti naftos gręžinio poveikio aplinkai vertinimo programai. Kintiškiai politikams įteikė rezoliuciją, kurioje prašoma nepritarti poveikio aplinkai programai ir taip apginti viešąjį interesą.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis |
Anot Šilutės mero Virgilijaus Pozingio, politikai pasiūlė prieš tarybos posėdį bendruomenės nariams dar kartą susitikti su bendrovės „Minijos nafta“ atstovais. „Deja, bet bendros kalbos nepavyko rasti. Po poros savaičių šis klausimas bus svarstomas tarybos posėdyje. Mes palaikysime vietos gyventojų poziciją, bendrovei liks kreiptis į teismą“, – teigė meras.
Kintiškiai pasiūlė „Minijos naftai“ išeitį: atsisakyti teritorijos prie marių ir tyrimus vykdyti kiek toliau nuo miestelio. Šis siūlymas naftininkų nesudomino, jie ir toliau laikosi pozicijos, kad ta vieta būtų pernelyg brangi.
Kintiškiai pažymi, kad gręžinys atvers ir daugiau problemų – per miestelį ims driektis sunkiasvorių transporto priemonių srautai.
Investavo milijonus
Anot „Minijos naftos“ vyriausiojo finansininko Virgilijaus Petuškos, poveikio aplinkai vertinimas parodys ar čia galima apskritai vykdyti naftos ieškojimus. „Mes turime sužinoti, ar čia yra naftos. Nafta gi Lietuvos valstybės, valstybei ir mokesčiai būtų mokami. Ieškome ten, kur mums leidžiama, be gręžinio nesužinosime, ar naftos yra“, – teigė pašnekovas.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Minijos naftos“ vyriausiasis finansininkas Virgilijus Petuška |
Seismologų tyrimams „Minijos nafta“ jau skyrė 8 mln. Lt.
Prieš kelerius metus „Minijos nafta“ kintiškiams buvo pateikusi ir finansinę kompensaciją, jei miestelėnai sutiktų su gręžinio kaimynyste. Tuomet pasiūlyti 2 mln. Lt už gręžinį bei kasmetinės 100 tūkst. Lt siekiančios išmokos bendruomenei, nepaisant bendrovės rezultato.
Pinigais kintiškiai nesusigundė, o „Minijos nafta“ tikina, kad per dvejus metus situacija pasikeitė ir paramos nebesiūlo.