Už tai šią savaitę balsavo 102 parlamentarai, du susilaikė.
Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki spalio 1 dienos parengti proginių metų minėjimų programas bei kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų joms įgyvendinti.
Vilniaus ir Gedimino laiškų metai paskelbti, nes kitąmet Lietuvos sostinė minės 700 metų jubiliejų.
1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose, kuriuose pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai.
„Ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį“, – teigiama Seimo nutarime.
Šventojo Juozapato metai paskelbti siekiant pagerbti 1623 metų lapkričio 12 dieną kankinystės mirtimi Vitebske mirusį graikų apeigų kataliką (unitą) šventąjį Juozapatą.
Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 metais, o 1867-aisiais – šventuoju.
Klaipėdos krašto metais 2023-iuos parlamentas buvo paskelbęs anksčiau. Mat kitąmet sueis 100 metų, kai Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos.
„Po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione“, – teigiama Seimo nutarime.
Pernai Seimas nutarė iki trijų riboti kasmet skelbiamų atmintinų metų skaičių. Paprastai jų būdavo paskelbiama keliskart daugiau. Šiemet parlamentarai yra paskelbę 14 atmintinų datų, pernai jų buvo 11.
