Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, architektūros istorikas ir architektas Marius Daraškevičius sako, kad baigus darbus pirmąkart po daugiau nei 100 metų bus matomas visas pilies vaizdas – toks, koks buvo 18-ame amžiuje.
„Kai bus pabaigta išorė, tai ji visa, ta pilis, atrodys tobula, išbaigta, pilnas vaizdas to, kas buvo 18-ame amžiuje, (...) bus restauruojamos autentiškos vietos, fasadai, atstatomas neišlikęs šešiakampis bokštas, kuris nukrito pirmojo pasaulinio karo metais, taigi, bus sutvarkyta jo išorė“, – BNS sakė M.Daraškevičius.
Šiuo metu rytinėje pilies dalyje nėra elektros, įstiklintų langų, todėl šis korpusas naudojamas tik vasarą – ten vyksta parodos.
M.Daraškevičiaus teigimu, nors pilies fasadas jau netrukus bus galutinai renovuotas, pastato viduje dar reikės atlikti nemažai darbų. Rytinėje pilies dalyje numatytos gyvenamosios erdvės, kūrybinės dirbtuvės, tačiau nėra atlikti jokie vidaus remonto darbai. Pilyje taip pat trūksta tualetų, nėra tinkamų erdvių sandėliuoti eksponatus.
„Nebus pertvarkomas interjeras, ten irgi, kaip ir vakariniame (korpuse – BNS), turėtų būti įrengiama gyvenamoji funkcija, kūrybinės dirbtuvės studentams ir dėstytojams Dailės akademijos, svečiams, tai šita dalis nebus keičiama, nes finansavimas (šiai daliai – BNS) neskirtas“, – teigė jis.
Architekto teigimu, pilį kasmet aplanko apie 40 tūkst. lankytojų, šeštadieniais jų būna net apie 1 tūkst.: „Tokiam srautui aptarnauti mums verkiant reikia naujų tualetų, (...) nėra kur laikyti eksponatų, nėra kur tiesiog sandėliuoti kažko“.
Projektui 170 tūkst. eurų skyrė Kultūros paveldo departamentas, likusius 20 tūkst. eurų – VDA.
2012 metais lankytojams atidarytas suremontuotas vakarinis pilies korpusas, o 2020 metais– vidurinis.
Vakariniame pilies korpuse įrengta kavinė, restoranas, viešbutis, apžvalgos bokštas. Ten taip pat apgyvendinami akademijos dėstytojai, studentai. Viduriniame pilies korpuse vyksta įvairios istorinės parodos, ekspozicijos.
Panemunės, arba Gelgaudų, Vytėnų pilis pastatyta ant dešiniojo Nemuno kranto, šalia Kauno–Jurbarko plento. Buvusio Panemunės dvaro vietoje pirklys Jonušas Eperješas pilį pradėjo statyti 1604 metais. 17-tojo amžiaus viduryje J.Eperješo sūnus Kristupas pilį rekonstravo, o amžiaus pabaigoje Žemaitijos bajoras Gelgaudas ją dar kartą rekonstravo klasicizmo stiliumi.
Panemunės pilis nukentėjo per 1831 metų sukilimą, o 1832 metais už Gelgaudų dalyvavimą sukilime valstybės buvo nusavinta. Vėliau ji priklausė valstybei, įvairiems savininkams, dalis pilies sunyko. 1961 metais pilis buvo įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.
Vilniaus dailės akademijai pilis priklauso nuo 1982 metų.
