Tai numatoma Seimui pateiktame įstatymo projekte, kuriuo kasmet tvirtinama principinė kariuomenės struktūra. Už jį po pateikimo balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė vienas. Toliau dokumentą svarstys parlamentiniai komitetai.
Projekte numatyta, kad bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2019 ir 2024 metais nustatomas toks pat kaip ir šiemet – nuo 4190 iki 4630. Iš jų šauktinių bus nuo 3800 iki 4000.
Projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis teigė, kad įvesti privalomąją tarnybą merginoms neplanuojama.
„(...) bet jos yra laukiamos savanoriškai pagrindais, ir tiesiog priminčiau, kad pernai, rodė pavyzdys, kad turbūt 94 proc. šauktinių vietų buvo užpildyta savanoriškais pagrindais ir tik 6 proc. buvo įjungtas privalomas mechanizmas, o iš savanorių, maždaug apie 8 proc. yra merginos. Tikrai tas skaičius nemažėja, lieka stabilus ir netgi yra šioks toks didėjimas“, – tvirtino ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad nepaisant stabilaus šauktinių skaičiaus, kitąmet planuojama 500 karių didinti bendrą ribinį jų skaičių – jis turėtų būti nuo 19 tūkst. 490 iki 22 tūkst. 450. Per šešerius metus šis rodiklis turėtų augti 5500 kariais.
„Didinant bendrą karių skaičių atitinkamai siūloma padidinti ir vyresniųjų karininkų skaičių. (...) Pirmiausia kalbama apie majorus ir pulkininkus leitenantus, kur žmonės užimdavo funkcijas, darydavo atitinkamą darbą, bet negalėdavo gauti laipsnio ir kartu mažesnis atlyginimas. Tai buvo demotyvacinė sistema. Pulkininkų leitenantų skaičių 2019 metais siūloma didinti 13 karių, o majorų kitais metais – 107 kariais“, – sakė ministras.
Pasak R.Karoblio, viena pagrindinių naujovių – įsteigti Ryšių ir informacinių sistemų batalioną. Jo teigimu, šiuo metu veikia kuopa Gedimino štabo batalione ir tuo pagrindu būtų formuojamas Ryšių batalionas.
„Šis batalionas būtų kariuomenės vadovavimo ir kontrolės pajėgumo dalis, kuris užtikrins kariuomenės strateginio ir operacinio lygmenų vadaviečių paramą perdislokuojamomis ryšių ir informacinėmis sistemomis, taip pat vykdys jų tinklų valdymą ir kibernetinę gynybą“, – teigia Krašto apsaugos ministerija.
