Už Liberalų sąjūdžio pateiktą nutarimo projektą balsavo 58, prieš – 9, susilaikė 30 Seimo narių.
Siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Nėra atsakyta į labai svarbius klausimus, pavyzdžiui, kurios valstybės kariuomenėje privalomąją karo tarnybą turėtų atlikti dvigubą pilietybę turintis asmuo.
Kai kurie parlamentarai iniciatyvą įvertino skeptiškai, nes kol kas nėra atsakyta į labai svarbius klausimus, pavyzdžiui, kurios valstybės kariuomenėje privalomąją karo tarnybą turėtų atlikti dvigubą pilietybę turintis asmuo.
A.Kubilius bijo rusų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius sakė pritariantis dvigubai pilietybei, tačiau nepritariantis, kad dėl to reikia skelbti referendumą.
„Tokia formuluotė, kokia siūloma, atvers duris tam, kad Lietuvoje bus apie 40 tūkst. piliečių, kurie turės ir Rusijos ir Lietuvos pilietybę“, – sakė jis.
A.Kubilius siūlo vietoj referendumo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašyti išaiškinimo, kodėl iki 1990 metų iš Lietuvos išvažiavę asmenys turi teisę į dvigubą pilietybę, o išvykę po 1990 metų – neturi.
„Logiškai reikia kelti klausimą ir tegu išaiškina dabar galiojančią Konstituciją“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sakė, kad baimė dėl Rusijos piliečių – „labiau emocinė“. Jis pabrėžė, kad reikėtų sugalvoti saugiklius, kurie apsaugotų nuo galimų provokacijų.
Kęstutis Masiulis aiškino, kad referendumas dvigubos pilietybės idėją gali nustumti į akligatvį, nes dėl žmonių pasyvumo jis gali tiesiog neįvykti.
„Kreipimasis į KT būtų karštos bulvės metimas. Jau prisimėtėme jų labai daug. Bet problemos neišsprendėme“, – sakė jis.
Socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė, kad prieš referendumą reikia labai konkrečiai išdėstyti, kokios dvigubą pilietybę turinčių asmenų teisės ir pareigos.
Konservatorius Kęstutis Masiulis aiškino, kad referendumas dvigubos pilietybės idėją gali nustumti į akligatvį, nes dėl žmonių pasyvumo jis gali tiesiog neįvykti.
E.Masiulis: Konstitucija turi atitikti realijas
E.Masiulis priminė, jog KT yra pasakęs, jog dvigubą pilietybę galima įteisinti tik keičiant Konstituciją.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo 1990 metų iš Lietuvos emigravo 800 tūkst. žmonių.
„Manau, visų partijų ir politikų tikslas – kaip įmanoma daugiau piliečių suburti per visą pasaulį. Ir akivaizdu, kad mūsų įstatymai ir Konstitucija turi atitikti nūdienos gyvenimo realijas. Norėdami rūpintis tolesne valstybės plėtra, valstybės ekonomika, turime galvoti ir apie mūsų piliečių skaičių. Dabar matome, kaip jis nenumaldomai mažėja. Dvigubos pilietybės įteisinimas būtų viena iš galimybių sumažinti valstybės piliečių skaičiaus mažėjimą, išplėsti šių piliečių skaičių visame pasaulyje“, – sakė jis.
