2018 05 23

Kitokia šimtmečio dovana Lietuvai – išmokyti išgelbėti gyvybę: ar prisijungsite?

Pamatę stotelėje sukniubusį žmogų dauguma nustėrsta – nežino, kaip elgtis, o nemokėdami daryti širdies masažo tiesiog to nesiima. Tačiau žmogaus likimą – gyvybę ar mirtį – iki atvažiuos medikai sprendžia kiekviena minutė. Statistika kalba, kad Lietuvoje širdis kasmet sustoja per 3 000 gyventojų, didelė dalis jų nesulaukia praeivių pagalbos – gaivinimo, todėl neišgyvena. Moksleiviams prieš penkerius metus kilusi iniciatyva „Auksinės minutės“ kviečia kiekvieną atlikti gerą darbą Lietuvai – išmokti suteikti svarbiausią pagalbą.
„Auksinės minutės“
„Auksinės minutės“ / Asmeninio arch. nuotr.

Gaivinimo mokymų diegimą mokyklose jau ne vienerius metus skatina Europos Sąjunga, mat jau 13-metis vaikas pajėgus atlikti gaivinimą. Šalys, kuriose imtasi diegti gaivinimo mokymus mokyklose ir kitose įstaigose, rodo, kad perspektyvos itin optimistiškos. Olandijos mieste Leidene širdies sustojimas mirtimi baigiasi kur kas rečiau, nes net 76 proc. praeivių sugeba atlikti širdies masažą.

Besidomint tokia statistika ir skaitant daugybę mokslinės literatūros apie išgyvenamumą po širdies sustojimo už ligoninės ribų, Tumui Beinortui, dar tuomečiam medicinos studentui, kilo „Auksinės minutės“ iniciatyvos idėja. Šios tikslas – važinėti po mokyklas ir mokyti moksleivius gaivinimo. Taip prisijungti prie vieno svarbiausių Valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“, kuri globoja Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Miestuose, tokiuose kaip Sietlas (JAV), Leidenas (Olandija), Bergenas (Norvergija), kur žmonės masiškai mokomi, kaip atpažinti širdies sustojimo atvejį, suteikti efektyvų gaivinimą ir panaudoti defibriliatorių (kurių tinklas mieste taip pat išvystytas), šansas išgyventi širdies sustojimą yra apie 30 proc. Išsivysčiusio pasaulio vietose, kur masiniai gaivinimo mokymai sistemingai neorganizuojami ir infrastruktūrai specialus dėmesys skiriamas nėra, išgyvenamumas dažniausiai nesiekia 5 proc. Turint omenyje, kad atsitiktinis širdies sustojimas ištinka maždaug 1 iš 1000 gyventojų kasmet, matome, kad su gerai organizuotomis pastangomis kasmet galime išgelbėti šimtus gyvybių“, – kas paskatino imtis tokios idėjos, pasakojo iniciatorius.

Asmeninio arch. nuotr./„Auksinės minutės“
Asmeninio arch. nuotr./„Auksinės minutės“

T.Beinortas tikina ėmęsis įgyvendinimo dėl paprastos priežasties – kad Lietuvoje gyventi būtų saugiau, gyventojai norėtų ir sugebėtų suteikti pagalbą vieni kitiems, kuomet greitosios atvykimo laukti jau nebegalima, ir taip išgelbėtų vieni kitų gyvybes. Paskutiniu postūmiu pradėti kurti „Auksinių minučių“ projektą, pasak pašnekovo, tapo keli tragiški nutikimai prieš 2 metus, kuomet gyvybės užgeso viešose vietose nesulaukus pagalbos.

Kadangi savanoriai daro tai laisvu laiku neatlygintinai – tokiu būdu kasmet galima apmokyti 5000–8000 tūkst. moksleivių, bet tai tėra maža dalelė Lietuvos moksleivių.

Tikslas – kad gaivinti mokėtų kiekvienas

Globalus mūsų siekis, pasakoja Tumas – kad visi Lietuvos gyventojai mokėtų suteikti gaivinimą žmogui nelaimėje ir turėtų ryžto tai padaryti. „Dabartinėje projekto fazėje siekiame, kad kuo daugiau moksleivių išeitų iš mokyklos išėję geros kokybės gaivinimo kursus. Kadangi savanoriai daro tai laisvu laiku neatlygintinai – tokiu būdu kasmet galima apmokyti 5000–8000 tūkst. moksleivių, bet tai tėra maža dalelė Lietuvos moksleivių“, – aiškina organizatorius.

Pagrindinis dabartinės projekto fazės tikslas, anot „Auksinės minutės“ iniciatoriaus, yra savo patirtimi padėti pamatus valstybinei gaivinimo mokymų programai ir suvienyti skirtingų Lietuvos institucijų jėgas, kad formalūs aukštos kokybės gaivinimo mokymai būtų kasmet privalomai suteikiami visiems Lietuvos moksleiviams. Moksleivius lengviausia pasiekti masiniam apmokymui, jie Lietuvoje gyvens ilgiau negu vyresnės žmonių grupės. „Tikimės, kad per ateinančius kelerius metus pavyks pasiekti, jog kokybiški gaivinimo mokymai bus privalomai suteikiami visiems Lietuvos moksleiviams“, – vylėsi pašnekovas.

Ieško savanorių

Prie „Auksinių minučių“ projekto idėjos savanoriškai dirba didelė jaunų gydytojų ir medicinos studentų komanda. „Jai iš geros valios savanoriškai talkina grafikos dizainerė, iliustratorė, programuotoja. Organizatorių komanda susideda iš 9 asmenų, kurie koordinuoja mokymų laikus ir detales su mokyklomis, veda reguliarius vidinius mokymus savanoriams, ieško savanorių, ieško finansavimo projekto vyksmui, organizuoja mokymus ir skleidžia informaciją plačiajai visuomenei, savanorių grupei, prižiūri ir atnaujina įrangą, siekia palaikyti savanorių motyvaciją ir gerą aurą komandoje“, – apie vykstančius intensyvius darbus kalbėjo Tumas.

Asmeninio arch. nuotr./„Auksinės minutės“
Asmeninio arch. nuotr./„Auksinės minutės“

Savanorių „Auksinių minučių“ komanda turi apie 100. Jie, kaip tikina pats pašnekovas, yra projekto širdis, kurių pastangomis moksleiviai praktiškai išmoksta, kaip gaivinti žmogų: „Tarp savanorių turime daugiau patirties sukaupusių savanorių („lyderių“), kurie prisiima atsakomybę už vedamus mokymus ir mokymų metu padeda daugiau patirties įgauti naujesniems komandos nariams. Savanorių komanda, susidedanti mažiausiai iš trijų asmenų, vyksta į sutartą mokyklą, kurioje veda 1,5–2 val. gaivinimo mokymų sesijas maždaug 30 vaikų grupėms. Kas 4 mėnesius mūsų komanda pasipildo apie 30 naujų savanorių, pakeičiančių projekte dalyvauti nebegalinčius savanorius“, – veiklą pristatė koordinatorius.

Savanoriai patys išreiškia norą prisijungti prie komandos ir yra užsivedę, nes mano, kad tokios idėjos įgyvendinimas yra prasmingas ir kilnus.

„Auksinės minutės“ idėjos įgyvendinimas vyksta absoliučiai savanorišku principu. „Savanoriai patys išreiškia norą prisijungti prie komandos ir yra užsivedę, nes mano, kad tokios idėjos įgyvendinimas yra prasmingas ir kilnus. Ilgalaikį susidomėjimą išlaikyti reikia valios ir laiko – mediko darbą dirbantiems dalyviams tai padaryti yra kur kas sunkiau. Tačiau su palaikymo trūkumu idėja dar nesusidūrė ir galinčių palaikyti jos „degimą“ yra. Žinoma, be grąžos žmonės amžinai dirbti negali, todėl tikslas yra padėti pamatus, kad vėliau moksleivių gaivinimo mokymai būtų centralizuotai finansuojama ir organizuojama švietimo programos dalis. Danijoje po tokios programos įdiegimo, išgyvenamumas po širdies sustojimo šalyje per dešimtmetį išaugo net tris kartus. Tokiu keliu turėtume eiti ir mes“, – įsitikinęs Tumas.

„Auksinių minučių“ iniciatyva yra oficialiai organizuojama Jaunųjų gydytojų asociacijos ir absoliučiai išlaikoma tyliai idėją palaikančių verslo įmonių bei asmeninių rėmėjų. Nors gaivinimo mokymai kainuoja, jie mokykloms suteikiami nemokamai.

Asmeninio arch. nuotr./„Auksinės minutės“
Asmeninio arch. nuotr./„Auksinės minutės“

Nuo rugsėjo – per 5 000 moksleivių

Nuo rugsėjo mėnesio „Auksinių minučių“ savanoriai apmokė 5144 moksleivius 51 Lietuvos mokykloje – nuo didžiųjų miestų iki mažesnių miestelių kaip Lukšiai, Kuliai, Šėta, Alsėdžiai. Šiose mokyklose pakabinome didelius gaivinimo gairių plakatus. Moksleivių ir mokytojų atsiliepimai apie mokymus, kaip sako organizatorius, yra puikūs. Taip pat „Auksinių minučių“ komanda vedė mokymus nemažai visuomeninių renginių ir parodų, du kartus tiesioginiame „Labo ryto“ eteryje rodė gaivinimo instrukcijas visiems Lietuvos gyventojams.

Pakvietimų vesti mokymus į mokyklas, anot Tumo, yra du kartus daugiau negu pajėgumų juos įgyvendinti – tai parodo, kad gaivinimo mokymai ir patiems pedagogams atrodo svarbūs. „Nors savanorių turime tiek Vilniuje, tiek Kaune, šiuo metu visa įranga ir bazė yra įkurta Kaune. Šiuo metu su rėmėjų pagalba perkame įrangą ir kuriame antrąją savanorių bazę Vilniuje, kad gaivinimo mokymus galėtume vykdyti dar greičiau“, – dėstė jis.

Gyvenime gražiausi dalykai ir geriausios idėjos yra materialinės naudos nenešančios ir nepelningos ir dažniausiai prasideda nuo neatlygintino įdirbio.

Mokslo metų pradžioje „Auksinės minutės“ užsibrėžė siekį kokybiškai pagal Europos gaivinimo tarnybos gaires apmokyti 10 000 moksleivių.

„Nors šio ambicingo skaičiaus pasiekti nepavyko, neabejojame, kad per gyvenimą keli iš apmokytųjų moksleivių, pasinaudoję mokymų metu įgautomis žiniomis, išgelbės kitiems gyvybes. Per šiuos metus pavyko padėti pamatus sėkmingam tolimesniam projekto vystymui ir sukoncentruoti praktines ir teorines žinias nacionalinio projekto formavimui“, – ateities planus pasakojo Tumas.

Šimtmečio dovana

Savanorystė „Auksinės minutės“ projekte yra viena iš organizuojamo projekto „Šimtmečio dovanos“ iniciatyvų. Tumas neabejoja, kad tai – viena geriausių dovanų savo šaliai.Gyvenime gražiausi dalykai ir geriausios idėjos yra materialinės naudos nenešančios ir nepelningos ir dažniausiai prasideda nuo neatlygintino įdirbio. Savanorystė leidžia įgyvendinti kitų gyvenimus gerinančias ir pasaulį gražinančias idėjas, kurios niekada nebus materialiai pelningos. Savanorystė ir yra savo jėgų bei laiko skyrimas idėjiniams projektams, vykdoma dėl kitų naudos, kas, mano požiūriu, yra kilnu. Šalia profesinių įsipareigojimų, mano asmeniškai vykdomos savanoriškos veiklos daro mano gyvenimą labai įdomų, o gerų idėjų realizavimas suteikia džiaugsmo. Labai gerbiu žmones, randančius laiko ir jėgų neatlygintinai skirti savo jėgas dėl kitų gerovės“, – kalbėjo pašnekovas.

„Auksinių minučių“ komanda siekia išmokyti Lietuvos gyventojus, kaip išgelbėti gyvybes. Tokiu būdu ši iniciatyva ne tik gyvybes gelbėja, bet ir šiltina santykius tarp žmonių, ugdydama pastabumą bei norą padėti nelaimėje. Žmonių pagarba ir pagalba vieni kitiems yra valstybės gerovės pagrindas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis