Šįkart į Šventąją žvalgomės iš vandens – plaukdami laiveliu Šventosios upe. Vaizdai nuteikia įvairiai. Vienur pakrantės apaugusios krūmynais ir nendrėmis, kitur žolytė nušienauta, krėslai stovi, laukdami poilsiautojų.
Taip pat ir su statiniais. Vieni nauji ar atnaujinti, kiti – sovietmetį menantys, be jokio didesnio remonto po to. Stebina, kad tokių vis dar yra, nes atrodo, jog dabar jau niekas negali norėti tokiame apsigyventi.
Pasirodo, norinčių yra. Ir lovą nakčiai čia galima susirasti vos už 5 eurus, tiesa, kambarys keturvietis, tad arba tenka atsivežti draugų, arba nakvynė pabrangs.
Remontuoja aikštę
Vis dėlto Šventoji po truputį keičiasi. Kaip sako Šventosios seniūno pavaduotojas A.Bacius, jeigu kažkas to nepastebi, tai gal tiesiog nenori matyti. Šiemet miestelio vidury vis dar pasitinka aptverta statybų aikštelė.
„Nespėja tik tvoras darbininkai tvarkyti – vėjas pakyla ir nupučia uždangas, – juokėsi A.Bacius. – Sutartyje numatyta, kad per 26 mėnesius turi sutvarkyti, o projektas prasidėjo tik praeitų metų balandį. Šiais metais vaizdas jau kažkoks bus, bet dar negalutinis. Kitais metais greičiausia iki sezono turėsime pabaigę. Tai priklauso ir nuo finansavimo, jeigu jis būtų, tai gal greičiau pasisektų padaryti.“
Šio projekto vertė – apie 1,5 mln. eurų. Jį įgyvendinus Šventoji turės viešą erdvę – centrinę aikštę su paviljonu, o šalia liks vietos ir automobilių stovėjimo aikštelei, nes parkavimui vietų miestelyje trūksta. Kaip pastebi A.Bacius, juk kiekvienas su savo automobiliu atvažiuoja, tai ir nėra tos vietos.
Seniūno pavaduotojas vardija kitus darbus, kuriuose miestelyje pavyko atlikti pastaraisiais metais: šaligatvį su apšvietimu prie Šventosios gatvės nuo Miško tako iki Bubojų gatvės sankryžos, sutvarkytą Pušyno gatvę.
Stereotipai nepatinka
A.Bacius įsitikinęs, kad Šventoji nei gyveno, nei gyvena Palangos šešėlyje, esą tai tik stereotipas.
„Tas pasakymas man nelabai priimtinas. Aš dirbau ir Palangoje, ir dabar mane čia perkėlė, tai žinau situaciją – tiek Palangoje gauna tą patį, tiek čia. Vienu metu, kai pradėjau dirbti, daugelis ateidavo ir skųsdavosi, kad Šventoji paskutinėje vietoje, jai atiduoda tik tai, kas lieka.
Tai aš pamėginau paskaičiuoti, kiek vienam gyventojui tenka finansavimo, savivaldybės skiriamų pinigų. Nepatikėsite – vienam žmogui Šventojoje išėjo keturis kartus daugiau nei Palangoje. Čia aš nekalbu apie tokius objektus kaip koncertų ar sporto salė, bet tai pinigai tvarkai prižiūrėti, gatvėms ir pan. Tokius pinigus skaičiuojant Šventosios gyventojai gauna daugiau nei Palanga“, – sakė A.Bacius.
Jis pripažįsta, kad Palangoje gal ryškiau matosi pokyčiai, todėl ir kyla minčių apie geresnes finansavimo sąlygas ar daugiau skiriamų pinigų. O Šventosios ir teritorija labai didelė, kai gyventojų nėra tiek jau daug. Anot A.Baciaus, džiugina tai, kad norinčių čia deklaruoti gyvenamąją vietą atsiranda vis daugiau. Šventojoje kyla nauji namai, žmonės juose įsirengia atostogų rezidencijas, kartais ir kraustosi gyventi.
Labai daug statybos leidimų išduodama, veiksmo yra, bent jau statybos leidimų išdavimo apimtis galima lyginti su Vilniumi ir Kaunu, – sakė A.Bacius.
Sovietmečio Šventojoje mažėja?
„Statybų visoje Palangos savivaldybėje gausu. Labai daug leidimų išduodama, veiksmo yra, bent jau statybos leidimų išdavimo apimtis galima lyginti su Vilniumi ir Kaunu“, – tikino seniūno pavaduotojas.
Anot A.Baciaus, Šventoji traukia savo kainomis, o ir apgyvendinimo sąlygos gerėja, legendinių namelių be jokių patogumų ir remonto nuo sovietmečio lieka vis mažiau.
„Vis mažėja tų nebeskaniai atrodančių šiais laikais namelių, jie gražėja, juos perdaro, tvarkos atsiranda po truputį. Jeigu šalia yra normalus namukas praktiškai už tą pačią kainą, tai šalia stovinčiam belieka tik atsinaujinti, jeigu nori toliau tuo verslu užsiimti“, – įsitikinęs seniūnijos atstovas.
Vasaros sezonas šiemet Šventojoje prasidėjo dar anksčiau nei Palangoje, tvirtina jis. Esą Palangoje buvo tuščia, kai tuo metu – gegužę, birželio pradžioje – Šventoji jau ūžė. Tiesa, liepos pradžia su savo vėjais ir lietumis gerokai išbaidė poilsiautojus, tačiau, tikimasi, vasara netruks grįžti.
Gaivina laivybą ir nautofoną
Į ekskursiją laivu mus pasiima Aurelijus Kinas – žinomas naras, jau kelerius metus gyvenantis pajūryje. Šventojoje turėjo kavinę, tačiau šiemet nusprendė skirti daugiau dėmesio tam, ko link labiausiai linksta širdis. O tai yra laivai.
Šiuo metu jis turi penkis laivelius, kuriais galima pasiplaukioti Šventosios upe. Taip pat – baidarių. Kaip paklausa? – klausiu.
„Paklausa? Šiais metai sunku pasakyti, nes sezono dar nebuvo. Įdomi tendencija yra tokia, kurią pastebėjau ir bare dirbdamas, ir kitur. Pirmieji turistai į Palangą, Šventąją atvažiuoja ir visą laiką labai žiūri kainų, ieško, kur pigiau, pradeda lyginti. Tokia banga yra iki maždaug liepos 15-20 d. O po to atsiranda kita banga, kai žmonės neklausia, kiek kas kainuoja – toks įspūdis, kad visi vejasi vasarą, kuri tuoj baigsis“, – sako Aurelijus.
Kartu su narais valantis Šventosios upės ir vartų į jūrą dugną, A.Kinas pernai, užpernai tvarkė ir kopas – išnešė iš ten senas tvoras, jo paraginta savivaldybė sutvarkė skulptūros „Žvejo dukterys“ aplinką.
Dabar jo svajonė ir noras – sutvarkyti nautofoną. Jis stovi kopose, iš karto už „Žvejo dukterų“, tik turbūt retas praeivis žino, kas tai.
„Šventosios nautofonas – elektroakustinis prietaisas, kuris periodiškai įjungia garsinį signalą ir taip padeda laivams rasti kelią namo, esant rūkui. Noriu jį atkurti. Pernai, per vieną renginį, esame į jo viršų užkėlę laužą“, – apie dar vieną sumanymą pasakoja A.Kinas.
Šventosios uosto nautofonas pastatytas 1957 m. Ažūrinio metalinio bokšto aukštis – 13 m. Paskutinis įrašas apie jo techninės būklės patikrą darytas 1977 m. Analogiški įrenginiai buvo Nidos uoste nuo 1952 iki 1990 metų, ant Klaipėdos uosto šiaurinio molo galo nuo 1931 iki 1979 metų.
Jeigu pavyks sutvarkyti, galbūt šis statinys taps dar vienu traukos objektu Šventojoje. Visiškai šalia uosto, kuriame kol kas laivelių nėra itin daug, nors norinčių paplaukioti jais gausėja.
