„Kitokie“ vaikai didžiųjų miestų mokyklose – ar jiems užteks vietos ir pagalbos?

Pasiruošimas įtraukiajam ugdymui, kai specialiųjų poreikių turinčius vaikus privalės priimti visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos, vyksta, nors gal ir ne visada taip sklandžiai, kaip turėtų ar norėtųsi.

15min neseniai rašė apie tėvus, kurie susidūrė viename iš didžiųjų Lietuvos miestų su požiūriu, kai jų neįgalių vaikų mokyklos tiesiog nenorėjo. Ir priežastis tos įstaigos nurodydavo tokias, kuriomis tėvai niekaip nenorėjo tikėti. Tarkim, kad asistentams nėra pinigų. Arba – kad būtent jų vaikui vietos mokykloje nėra. O net ir priėmę vaiką mokyklų vadovai pirmiausia nurodydavo atvesti vaiką parodyti.

Plačiau skaitykite čia – Du neįgalius vaikus auginanti mama apie požiūrį mokyklose: sakė – pirma atveskite parodyti vaiką.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas tuomet teigė, kad situacija skirtingose Lietuvos mokyklose yra skirtinga. Nes vienos mokyklos jau seniai dirba pagal įtraukiojo ugdymo principus, kitos skaičiuoja pirmus-antrus metus, bet jau turi patirties individualizuojant mokymą, trečios labai aktyviai dalyvauja mokymuose, jungiasi prie įvairių projektų, tobulina pedagoginių darbuotojų ir administracijos kompetencijas ir t.t.

„Yra ir tokių švietimo įstaigų, kurioms įtraukusis ugdymas yra naujovė. Viliamės, kad ilgainiui, besikeičiant visuomenės nuostatoms, matant daugumos mokyklų pavyzdį ir patirtis, ir šios mokyklos įvertins įtraukiojo ugdymo privalumus ir naudą visiems vaikams ir bendruomenės nariams“, – neslėpė viceministras.

Jis tikino, kad jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais mokosi apie 90 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Be to, ir finansavimo pokytis esą akivaizdus – nuo 2019 m. pagalbos finansavimas išaugęs 100 mln. eurų (nuo 61,36 mln. eurų 2019 m. iki numatytų 162 mln. eurų 2024 m.).

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Ignas Gaižiūnas

Vilnius: visos įstaigos pasirengusios

Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad iš esmės įtraukiajam ugdymui mokyklose jau pasiruošta. Nors kai kur trūksta specialistų, jų ieškoma.

„Vilniaus miesto mokykloms pasirengti įtraukiajam ugdymui padeda Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba ir Vilniaus Šilo ugdymo centras.

Iš esmės pagal esamas galimybes visos bendrojo ugdymo mokyklos sostinėje yra pasirengusios vykdyti įtraukųjį ugdymą. Trūkstamų specialistų, įskaitant ir pagalbos mokiniui specialistus, paieška mokykloms vyksta nuolatos. Pavyzdžiui, šiuo metu paskelbti darbo skelbimai į 10 logopedų, 9 specialiųjų pedagogų ir 5 mokytojo padėjėjų vietas.

Iš esmės pagal esamas galimybes visos bendrojo ugdymo mokyklos sostinėje yra pasirengusios vykdyti įtraukųjį ugdymą.

Pagal galimybes tobulinama ir mokyklų infrastruktūra: kai kur ji pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims nelaukiant įtraukiojo ugdymo pradžios, kitur – dėl paveldosauginių aspektų ar tiesiog vietos trūkumo kyla iššūkių tinkamai pritaikyti mokyklas, tačiau ieškoma būdų spręsti kylančias problemas“, – aiškino savivaldybė.

Taip pat komentare tvirtinama, kad problemų dėl patekimo šiems vaikams į mokyklas neturi kilti: „Nuo rugsėjo įsigaliojant pakeitimams, susijusiems su įtraukiuoju ugdymu, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai į savivaldybei pavaldžias mokyklas jų aptarnavimo teritorijose priimami be eilės.

Shutterstock nuotr./Liftas žmonėms su negalia

Priėmimas vykdomas centralizuotai, teikiant prašymą per e. sistemą. Pagalbos specialistai bendrojo ugdymo mokyklose skiriami pateikus Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių. Pagal susiformavusį poreikį ir atsižvelgiant į galiojančias tvarkas, mokslo metų pradžioje perskaičiuojamas pagalbos mokiniui specialistų pareigybių poreikis kiekvienoje konkrečioje mokykloje, o esant trūkumui – skelbiami konkursai.“

Kaunas įkūrė regioninį centrą

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, atsakydama į 15min klausimus dėl pasiruošimo neslėpė, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas sudėtingas procesas. Juolab kad čia nėra vieno standarto – kiekvienas specialiuosius ugdymosi poreikius turintis vaikas unikalus, jam reikia vis kitokios pagalbos.

„Tai vaikai, turintys intelekto, specifinių pažinimo procesų, emocijų, kalbos, elgesio ir socialinės raidos, klausos, regos, judesio ar kitokių sutrikimų.

Norint užtikrinti sklandų pasiruošimą įtraukiajam ugdymui, Švietimo skyrius nuolat bendradarbiauja su visomis miesto ugdymo įstaigomis. Sėkmingam įtraukties principo įgyvendinimui, 2023 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas regioninis specialiojo ugdymo centras – Kauno šv. Roko mokykla. Čia mokosi įvairiapusių raidos sutrikimų turintys mokiniai, klasės bei grupės formuojamos atsižvelgiant į sutrikimų grupes, raiškos ypatybes, mokinių amžių, raidos etapą ir kitas mokinių individualias ypatybes.

Regiono centro tikslas – skatinti įtraukųjį ugdymą regione, padedant regiono mokyklų bendruomenėms praktiškai taikyti įtraukties principus švietime bei ugdyti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Pagalbą miesto įstaigoms taip pat teikia Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla, Kauno švietimo inovacijų centras, Specialiosios mokyklos ugdymo centrai“, – vardijo skyriaus vedėja.

Ji taip pat minėjo, kad Kaune organizuojamos konferencijos, informaciniai ir metodiniai renginiai, paskaitos tėvams, konsultacijos visuomenei ir pedagoginei bendruomenei, kaip stiprinant žinias, kaip užtikrinti mokinių emocinį, fizinį ir socialinį saugumą, sėkmingai integruoti į klases bei mokyklos bendruomenę.

Mokytojai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo programose, darbuotojams rengiamos specialistų konsultacijos. Be to, miestas dalyvauja projektinėje veikloje – 16-oje savivaldybės mokyklų yra įsteigta 20 atvirųjų klasių, kuriose išbandyti visiškos bei mobilios įtraukties modeliai. Dar vienas projektas – „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“, skirtas mokykloms, įgyvendinančioms pagrindinio ugdymo programą.

Priimti žada visus

„Esame pasiruošę priimti visus vaikus, kurie ateis į bendrojo ugdymo mokyklas. Praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 4906 mokiniai, turintys spec. poreikių, o ikimokyklinėse įstaigose – 4026 vaikai. Šių metų skaičius tiksliai žinosime rugsėjo pradžioje.

Pirminiais duomenimis, į darželius bus priimti 92 vaikai, turintys didelių ir labai didelių spec. ugdymosi poreikių, į mokyklas – 257 vaikai.

Esame pasiruošę priimti visus vaikus, kurie ateis į bendrojo ugdymo mokyklas.

Dažnai skaičiai išauga, kadangi tėveliai ne visada laiku pristato ir pateikia dokumentus. Ugdymo eigoje labai greitai pasimato, kad tam tikrus mokinius turi įvertinti PPT. Švietimo darbuotojai iš anksto žinodami su kokiais spec. poreikiais į mokyklą ar darželį ateis vaikas, galės pasiūlyti jo lavinimui geriausiai pritaikytą ugdymo įstaigą“, – aiškino O.Gucevičienė.

Ji taip pat užtikrino, kad siekiant visas mokyklas padaryti draugiškas vaikams su negalia ar spec. poreikiais ugdymo įstaigų remonto metu pastatai ir patalpos pritaikomos vaikams su negalia: „Nuo 2020 m. visiškai pritaikytos 4 mokyklos, šių metų planuose dar 3. Dalyvaujant „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje suplanuoti darbai 8 ugdymo įstaigose. Naikinamos ne tik fizinės kliūtys, bet ir kiti barjerai įvairių negalių turintiems mokiniams mokytis su visais.

Pagal galimybes ir poreikį, įrengiami sensoriniai, nusiraminimo arba laisvalaikio kambariai. Savivaldybė finansuoja tokių erdvių įrengimą ir aprūpinimą priemonėmis. Vien šiemet planuojama įkurti 9 tokias erdves.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno darželis „Pelėdžiukas“

2024 metams specialiąją pagalbą Kauno miesto švietimo įstaigose teikiančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusių įmokų mokėjimui iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto numatyta skirti 25,2 mln. eurų, iš jų 17,3 mln. erų iš mokymo lėšų, 0,6 mln. iš valstybės dotacijos, skirtos atvirų grupių / klasių finansavimui, ir 7,3 mln. iš savivaldybės biudžeto“, – teigė Kauno savivaldybės atstovė.

Anot vedėjos, pandusai judėjimo negalią turintiems žmonėms šiuo metu įrengti 12-oje darželių ir 28-iose mokyklose, naujai atidaryti lopšeliai-darželiai – „Pelėdžiukas“ ir „Vaikystės takas“ visiškai pritaikyti spec. poreikių vaikams.

„Jeigu ugdymo įstaigoje dar neįrengtas liftas ar pandusai, fizinę ir judėjimo negalią turinčioms vaikų grupėms planuojamos pamokos pirmajame aukšte, kai kurios mokyklos turi nešiojamus pandusus arba su turimais žmogiškaisiais ištekliais išsprendžia vaikų patekimą į reikiamas erdves“, – užtikrino O.Gucevičienė.

Jeigu ugdymo įstaigoje dar neįrengtas liftas ar pandusai, planuojamos pamokos I-ame aukšte, kai kurios mokyklos turi nešiojamus pandusus arba su žmogiškaisiais ištekliais išsprendžia vaikų patekimą į reikiamas erdves.

Kiek tiksliai reikės įvairių pagalbos specialistų naujais mokslo metais, kol kas savivaldybė tiksliai pasakyti negali, teskaičiuoja preliminariai: „Pirminiais duomenimis ieškosime 13 specialiųjų pedagogų, 7 socialinių pedagogų, 10 mokytojų padėjėjų, 13 logopedų, kurie dirbs darželiuose. Mokykloms taip pat reikia 20 mokytojų padėjėjų, 5 specialiųjų pedagogų, 2 socialinių pedagogų, 12 logopedų, 1 psichologo.“

Ar Kauno tėvai turi skundų dėl naujai galiosiančių tvarkų? Švietimo skyriaus vedėja sako, kad tokius girdi retai, nes esą visuomet atsižvelgiama į vaiko interesus.