Lietuvos sutikimas priimti 1105 pabėgėlius buvo priimtas be daugumos parlamentarų, todė Seimo nariai neturėjo kam išsakyti savo nuomonės.
Net keli Seimo komitetai artimiausiu metu svarstys kelias skirtingas rezoliucijas šia tema.
Negalima pasitikėti nei Socialinės apsaugos ir darbo, nei Vidaus reikalų ministerijomis.
Antradienio diskusijoje ir vėl nemažai priekaištauta Vyriausybei dėl esą visiško nepasirengimo.
„Negalima pasitikėti nei Socialinės apsaugos ir darbo, nei Vidaus reikalų ministerijomis, ne tos pajėgos, ne ta vieta, kur galima suderinti viską“, – piktinosi konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Skandalingais pasisakymais apie pabėgėlius jau anksčiau išgarsėjęs Kęstutis Masiulis aiškino, kad pinigai turėtų būti dalijami kitaip – ne pabėgėliams, o bendruomenėms ir šeimoms, kurios juos priglaustų, taip integracija, parlamentaro nuomone, vyktų sparčiau.
Konservatorius dar kartą pakartojo, kad karo pabėgėliai, kurie pabėgę iš Sirijos Turkijoje nenori užsibūti, jau laikytini ekonominiais migrantais.
„Reikia padėti nukentėjusiems nuo karo, bet...“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vardu kalbėjusi Vanda Kravčionok aiškino, kad Lietuva, kaip krikščioniška šalis, negali užsimerkti prieš šią problemą, tačiau pagalba turi būti savanoriška – jokiu būdu negrasinant, kad jei šalis atsisakys priimti pabėgėlius, gaus mažiau pinigų iš ES.
Pabėgėlių problema yra egzistencinė visai ES ir Lietuvai, įspėjo Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Gylys.
„Deja, niekas nesupranta, kiek išteklių reikės jos sprendimui. Ar žinote bent apytiksliai?“, – klausė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad reikia padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, tačiau nereikia apsimesti, jog viskas bus gerai susidūrus žmonėms iš dviejų labai skirtingų kultūrų. „Sunku bus išvengti žiežirbų ir ugnies. Visa tai didina euroskepticizmą“, – sakė jis.
Konservatorius vadino nejautriais krikščionimis
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas apeliavo į konservatorių sąžinę, pavadinęs juos „broliais krikščionimis, susibūrusiais į nejautrią frakciją.“
Būkime sąžiningi – šių dienų Lietuvai reikia pagalbos ir paramos iš tų valstybių, kurioms norime palikti visą krūvį.
Jis teigė, jog svarbiausia dabar padėti žmonėms, kurie bėga nuo karo, bei neįsivaizduoti, kad pabėgėlių stovyklose jų gyvenimas yra rožėmis klotas ir jie ten turi norėti pasilikti.
„Norėtume kad ir ten būtų taika, bet, deja, mes to nepadarėme ir diplomatinėmis, ir karinėmis priemonėmis, – sakė ministras. – Būkime sąžiningi – šių dienų Lietuvai reikia pagalbos ir paramos iš tų valstybių, kurioms norime palikti visą krūvį. Jie saugo Lietuvos oro erdvę, tada mums gerai, o kai reikia jiems pagelbėti, ieškome kabliukų, kad to nepadarytume.“
Kitas socialdemokratas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad dabar mažiausiai, ko reikia, tai politikavimo ir politinės konkurencijos.
Akivaizdu, kad tam nepasirengė niekas – net tos šalys, kurios turi patirties ir resursų daug daugiau nei Lietuva.
„Akivaizdu, kad tam nepasirengė niekas – net tos šalys, kurios turi patirties ir resursų daug daugiau nei Lietuva. Problema ilgalaikė, susijusi su nepriklausančiais nuo mūsų globaliais pokyčiais“, – pabrėžė jis.
G.Kirkilo teigimu, dabar ne pats svarbiausias klausimas, kas kaltas dėl pabėgėlių krizės.
„Problemos neišspręs viena šalis, net labai galinga – tai rodo Vokietijos pavyzdys“, – sakė jis.
V.Aleknaitė-Abramikienė įsižeidė
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė įsižeidė dėl to, kad J.Olekas jos frakciją pavadino nejautria. Ji pabrėžė, kad konservatoriai už tai, jog reikia parodyti solidarumą, tačiau savanoriškai.
Konservatoriai už tai, jog reikia parodyti solidarumą, tačiau savanoriškai.
Ji teigė, kad ją glumina valdžios nesuvokimas, kaip bus integruojami atvykėliai: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, paklausta, kaip mūsų specialistai semiasi patirties apie pabėgėlius, lankydamasi konservatorių frakcijoje pripažino, jog tik viena ministerijos tarnautoja buvo išvykusi į Suomiją.
Konservatorius Mantas Adomėnas teigė, kad ateityje žvalgydamiesi, kur prasidėjo Europos krizė, galbūt pamatysime, kad šis laikotarpis buvo pradžia.
Didžiųjų ES valstybių patirtys rodo, kad jie grįžta prie radikalių šaknų.
Anot jo, nei viena moderni valstybė nepajėgė integruoti nors kiek didesnės islamo mažumos. Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Rugsėjo 11-osios teroristinio akto vykdytojai buvo užaugę taikiose Hamburgo šeimose.
„Didžiųjų ES valstybių patirtys rodo, kad jie grįžta prie radikalių šaknų“, – tvirtino M.Adomėnas.
L.Graužinienę labiau domina Ukraina
Diskusiją apibendrinti turėjusi Loreta Graužinienė pašnekėjo, kad reikia būti solidariais su Europa, o vėliau kalbą pasuko link Ukrainos.
Jei Rytų partnerystė buvo prioritetas, bekalbėdami tik apie pabėgėlius per mažai akcentuojame, kad tokių pat pabėgėlių yra Ukrainoje ir aplink mus.
„Jei Rytų partnerystė buvo prioritetas, bekalbėdami tik apie pabėgėlius per mažai akcentuojame, kad tokių pat pabėgėlių yra Ukrainoje ir aplink mus“, – samprotavo ji.
Priminusi prieš bemaž dešimtmetį už nemažus mokesčių mokėtojų pinigus sukurtą, bet neįsitvirtinusį šūkį, kad Lietuva – drąsi šalis, L.Graužinienė retoriškai klausė, kur ta drąsa atstovaujant savo žmonėmes ir valstybei, leisdama suprasti, kad Lietuva pataikauja Europai.
