– Kada ir kodėl pradėjote kaupti šią kolekciją?
– Viskas prasidėjo gal prieš kokius 14 metų. Tuomet kartu su savivaldybės pareigūnais dalyvavome Lenkijoje surengtame pasitarime. Kaimyninės šalies policininkas padovanojo man savo sportinę kepuraitę su policijos inicialais. Parsivežiau ir nusprendžiau pradėti kaupti kolekciją.
– Ar visus savo kolekcijos eksponatus gavote dovanų? O gal yra tekę pirkti ar mainytis su kitais kolekcininkais?
– Pirkti dar niekad neteko. Žalgytis į kitų kolekcijas – taip pat ne. Sužinojęs, kad kolegos važiuoja į užsienį, nepasididžiuoju ir paprašau, kad parvežtų naują eksponatą į mano kolekciją. Kai kurie kolegos jau ir be prašymo iš kelionių lauktuvių parveža lankytos šalies policijos kepurę.
– Ar taip paprasta užsienyje gauti policijos pareigūno atributiką?
– Būna, kad kolegoms tenka ir pasiderėti užsienyje dėl nusižiūrėtos kepurės man. Štai Egipte viešėjęs pareigūnas ilgai derėjosi su Egipto policininku, kol išaiškino, jog čia tokia tradicija, pasikeisti ar kepurėmis, ar kokiomis kitomis smulkmenomis iš policijos atributikos. Įkalbėtas egiptietis atidavė vienintelę savo kepurę.
Pats važiuodamas į komandiruotes užsienyje visada stengiuosi turėti Lietuvos policijos kepuraitę, kad be vargo galėčiau išmainyti į užsienietišką. Būna, kad kolegos tik po kurio laiko paštu atsiunčia iš užsienio, kaip padėką už atvežtas dovanas.
– Ar gausi jūsų sukaupta kolekcija?
– Dabar joje yra apie aštuoniasdešimt kepurių. Dar kelias ir namie turiu. Tiesiog kai kurios kartojasi, o ir ekspozicijai plėsti lentyna per maža darosi.
Nesuvardinčiau greitai visų šalių, kurių kepures eksponuoju. Turiu ir artimesnių šalių: lenkų, rusų, baltarusių, švedų kepurių. Gausu ir tolimesnių kraštų: Kanados, Italijos, Ukrainos, Anglijos.
Kolekciją norisi plėsti, ypač eksponatais iš egzotiškų kraštų. Labai papuoštų šitą lentyną Afrikos kraštų atributika, Indijos, Pakistano. Kad ir Amerikos dar neturiu ar Australijos.
– Kas prižiūri jūsų kolekciją?
– Dulkių ant mano kepurių nusėdę nemažai, bet neprašau, kad valytoja aplink jas tupinėtų. Jai nepriklauso toks papildomas darbas, kaip mano kepurių priežiūra.
Žmona, nors pritaria mano pomėgiui, didelio noro namie įkurdinti tokią kolekciją taip pat nerodo.
Ne už kalnų mano, kaip pareigūno pensija. Tai, matyt, išeidamas užtarnauto poilsio šitą kolekciją paliksiu policijos žinioje. Juolab, kad Klaipėdoje sparčiai kyla naujasis policijos komisariatas, kuriame planuojama vieta muziejui.
Policijoje surengtas ekskursijas lankantys vaikai labai susidomi mano kolekcija. Ir pačiupinėti, ir pasimatuoti jiems smalsu, ir nusifotografuoti nori.
– Matau, kepurės – ne vienintelis policininkų atributas, kurį kaupiate?
– Taip, vien kepurėmis neapsiriboju. Pajutau azartą kaupdamas policijos atributiką, tad greta kepurių sukaupiau ir visų Klaipėdos apskrities miestų policijos skiriamuosius ženklus.
Ateities planai – surinkti ir užsienio šalių miestų skiriamuosius ženklus. Tik pastarieji labai jau lėtai kaupiasi.