Susisiekimo ministerija informavo, kad į Klaipėdą trečiadienio vakarą parplaukė Lietuvos ir užsienio piliečius gabenęs keltas „Baltivia". Turimais duomenimis, kelte buvo 95 lietuviai, 34 latviai ir 8 Estijos piliečiai bei 99 automobiliai. Keltas išplaukė iš Vokietijos jūrų uosto Zasnico vėlų kovo 17 dienos vakarą.
Prisišvartavus Klaipėdos uoste visiems keleiviams buvo atliekama patikra, o užsienio piliečius iki Lietuvos–Latvijos sienos palydėjo Klaipėdos miesto policijos pareigūnai.
Keltas parplukdė prie Vokietijos–Lenkijos sienos įstrigusius ir į Lietuvą negalėjusius grįžti piliečius su nuosavais automobiliais.
Be šio kelto į Klaipėdą vakar atplaukė DFDS keltai iš Vokietijos bei Švedijos. Į uostamiestį kursuoja ir „TT Line“ linija, taip pat iš Švedijos. Keltai išliko bene aktyviausia susisiekimo su Lietuva transporto rūšis. Kol kas iš keltų nenustatytas nė vienas sergantis koronavirusu keleivis. Keltui atvykus vykdoma patikra, kiekvienas atplaukęs vertinamas specialistų, matuojama temperatūra, vertinami užpildytų anketų duomenys.
„Kontrolė, mano manymu, pakankamai reikli ir griežta. Ją užtikrina Visuomenės sveikatos centro specialistai“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pabrėždamas, jog šalies valdžia turi suvokti, kad uostamiestis išlieka padidintos grėsmės zona. Jam turi būti skiriamas didesnis dėmesys.
Paklaustas, ar neketinama riboti atplaukiančių keltų skaičiaus, meras teigė, jog tai Vyriausybės galioje.
„Apie keltų situaciją žino ir Vyriausybė, ir šitame štabe esantys ministrai. Ne kartą kalbėta. Vyriausybė turi galias riboti, stabdyti, nesiimu vertinti, kokius sprendimus priims. Kuo ilgiau tęsis šitas koridorius, galimybė koridoriumi grįžti į Lietuvą, tuo daugiau tų grėsmių, kurios susidaro Klaipėdos krante, uoste. Jei srautai nemažėja, dėmesio turi daugėti.
Jei srautai nemažėja, dėmesio turi daugėti.
Šiandien sulaukiau pastabos susitikime su privačių gydymo įstaigų vadovais. Sako, štai, vakar eina mieste aiškiai iš kelto su lagaminais, ieškodami, kur nukeliauti. Taip, jie jau praėję patikrą, jei keliauja su lagaminais. Tikiu ir tikiuosi, supranta, kurie tikrina, kokia atsakomybė gula ant pečių. Tarsi patikrintas, nenukreiptas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jei patikrintas išeina su „dovanėle“, su virusu, kuris giliai pasislėpė, tai liudija, apie kokias grėsmes, rizikas, kalbant apie pandemijos mastą Klaipėdoje, turime kalbėti. Reikia susivokti, kur priešakinė fronto linija, kur užnugaris. Kol nesuvoks Vilnius, kalbėti galima be krašto ir be galo“, – nuotoliniu būdu surengtoje spaudos konferencijoje sakė meras.
Jei patikrintas išeina su „dovanėle“, su virusu, kuris giliai pasislėpė, tai liudija apie kokias grėsmes, rizikas, kalbant apie pandemijos mastą Klaipėdoje, turime kalbėti.
Pastarosiomis dienomis iš kelto į KUL nebuvo nuvežtas nė vienas keleivis, o jau patikrintiems virusas nebuvo patvirtintas.
Dirba pilnu režimu
DFDS kompanijos keltai dirba pilnu pajėgumu. Kas rytą ir kas vakarą atkeliauja po keltą iš Švedijos ir Vokietijos. Jie keleiviais užpildyti kelias dienas į priekį. Nutraukti veiklos įmonė neplanuoja, nes keltai užtikrina sklandų krovinių gabenimą.
„Reikia suvokti, kad DFDS keltai yra kaip infrastruktūros dalis, kaip ir keliai ar keltas į Smiltynę, – sakė DFDS atstovas Vaidas Klumbys. – Rizikos, be abejo, didesnės, kai daugiau žmonių, bet reikia suprasti, kad grįžta ne tik klaipėdiečiai. Daug žmonių iš kelto išvažiuoja automobiliais. Srautas kontroliuojamas, nėra palaidas.“
Kelte nemenką dalį keleivių sudaro krovininių vilkikų vairuotojai. Pastarieji kontaktų įpareigoti vengti net ir krovimo proceso metu, lieka kabinose, kol vilkikai pripildomi krovinių.
Anot V.Klumbio, viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo, kiekvienas keleivis grįžęs privalo karantinuotis ir būti namie.