Bendrojo plano rengimas ir derinimas truko apie šešerius metus. Jį patvirtinti žadėta jau prieš keletą metų. Šio plano ypač laukė verslo įmonės, organizacijos, turinčios sumanymų, tačiau negalėjusios įgyvendinti dėl dokumento spragų.
Tačiau gyventojai turėjo kaip niekad daug pastabų, jas aktyviai reiškė, siuntė prašymus netvirtinti šio dokumento. Baiminamasi, jog naujas bendrasis planas atvers galimybes dar didesniam Klaipėdos uosto įsigalėjimui, miškų kirtimams ir kitiems projektams.
Laišką išplatino ir Kultūros magistrai, apdovanoti už nuopelnus Klaipėdos miestui.
Ties Klaipėdos rotuše prieš porą dienų buvo surengtas piketas.
Kad planas netobulas, akcentavo ir kai kurie tarybos nariai, patvirtinę dokumentą. Jų teigimu, kiekvienas atskiras projektas dar turės sulaukti tarybos narių palaiminimo, tad miestiečiai turėtų būti ramūs – kardinaliems sprendimams bus pasakyta „ne“.
Tad ketvirtadienį 29 tarybos nariai, balsuodami „už“, patvirtino svarbiausią miesto dokumentą. Miesto mero teigimu, „visi tapome istorinės akimirkos dalyviai“.
Pasisakė iš tribūnos
Iš vadinamosios klaipėdiečių tribūnos pasisakė ir keletas aktyvių gyventojų, partijų atstovų.
Žaliųjų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arvydas Ektis šaržavo, jog miestiečiai dar moka skaityti ir rašyti, tad peržiūrėję bendrąjį planą baiminasi miškų kirtimų Giruliuose, Melnragėje ir Smiltynėje.
A.Ektis akcentavo, jog Klaipėda neturi tvirtos nuomonės ir pataikauja Vyriausybės patvirtintam Klaipėdos uosto bendrajam planui. Niekas nepasivargino šio plano apskųsti teismui, pasigilinti, ar šis atitinka Konstituciją ir gali būti viršesnis už miesto planus.
Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantis A.Ektis teigė pats važinėjantis greitosios automobiliu ir stebintis situaciją. Jo teigimu, miestas tuštėja ir Klaipėdos ateitis atrodo liūdnai.
Ragino balsuoti prieš
Melnragės bendruomenės atstovė Marija Kalendė teigė, jog bendrojo plano pakeitimų tvirtinimas dar labiau suaštrins situaciją. Moters teigimu, jau dabar monitoringo rezultatai rodo, jog sergamumas mieste, lyginant su kitais, yra labai didelis, kaip ir mirtingumas.
„Galima būtų traktuoti atviru genocidu arba varymu lauk iš šio miesto“, – sakė moteris.
M.Kalendės teigimu, miestas negali visko įvertinti vien pinigais ir augančia ekonomika, tad ragino balsuoti prieš pakitimus.
Tarybos narė dėl kylančios priešpriešos siūlė ketvirtadienį klausimo apskritai nenagrinėti ir atsižvelgti į gyventojų pastabas. Tiesa, jų jau buvo sulaukta apie 400. Ir, anot Klaipėdos savivaldybės administracijos, į didžiąją daugumą jų buvo atsižvelgta. Bendrojo plano korekcijos reikštų šio dokumento rengimą iš naujo, tad siūlyta priimti jį tokį, kokį suderino daugybė institucijų, o esant poreikiui grįžti prie korekcijų.
Pritarė kone visi
Ketvirtadienį miesto tarybos nariai, nors ir turėjo pastabų planui, konstatuodami, jog šis niekada nebus tobulas ir visiems neįtiks, vis dėlto patvirtino bendrąjį planą. Prieš pasisakė tik du politikai.
„Norime, kad Klaipėda klestėtų, kad miestui būtų geriau, jaučiame atsakomybę“, – sakė vicemeras Arvydas Cesiulis ir pridūrė, jog sulaukė daugybės skambučių ir laiškų su prašymais balsuoti prieš.
Vicemero teigimu, gyventojai buvo tiesiog suklaidinti ir nebegirdi esminės informacijos – uosto planų miestas nėra pajėgus nei pakeisti, nei pakreipti, gali tik priimti, mat jų parengtas bendrasis planas yra aukštesnio lygmens dokumentas.
Alina Velykienė siūlė miestiečiams matyti galimybes, o ne grėsmes. Politikės teigimu, tai svarbiausias dešimtmečio dokumentas. Moteriai apmaudu buvo tik dėl to, jog tarybos nariai nebuvo sukviesti į gyvą posėdį, o nuotoliniu būdu tvirtino šį istorinį dokumentą.
Apie tai, kad visi nori klestinčio, švaraus ir gyvo miesto, antrino ir Aidas Kaveckis.
„Keletas žmonių klaidina visuomenę ir negirdi, ką sako specialistai, dešimtys institucijų, kurios derino planą. Ramia sąžine balsuosiu, nes turime judėt į priekį, miestas per ilgai užsistovėjo“, – sakė politikas.
Miesto vadovas Vytautas Grubliauskas siūlė nebesidairyti į praeitį ir nebesigilinti, kas, kada ir kokį parašą ant kokio dokumento padėjo.
„Nėra miesto priešų nei čia, nei laiškus rašiusiųjų gretose. Matyt, viziją suprantame skirtingai, ne visi gebame suvokti tos informacijos gausą, visumą“, – sakė meras.
Nėra miesto priešų nei čia, nei laiškus rašiusiųjų gretose. Matyt, viziją suprantame skirtingai.
Miestas įgis pagreitį
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pristatydamas bendrąjį planą, kuris yra didžiulės apimties dokumentas, akcentavo, jog diskusijų iš tiesų būta karštų ir gausių, tačiau į pasiūlymus atsižvelgta maksimaliai ir miestas turi judėti į priekį.
Šis dokumentas atvers galimybes miesto planams nuo Šv. Jono bažnyčios atstatymo, piliavietės bokšto statybų iki senelių namų statybų Melnragėje. Atsivers galimybės kurortinių teritorijų atsiradimui. Apie Smiltynę kaip kurortą kalbama jau seniai, čia galės atgimti ir dar karo metais gyvavę objektai. Šiuo metu tokie projektai nebūtų galimi.
Bendrasis planas numato ir miesto darnaus judumo gaires, didelį dėmesį dviračių tinklų plėtrai. Senamiestis taps zona be iškastinio kuro, o tai naujas posūkis miesto istorijoje.
Diskusijų kėlė aukštybiniai pastatai, jų išdėstymas. Numatyta, jog tokie galės kilti Taikos prospekte.
Sulaukus gyventojų pasipiktinimų, numatytos aiškesnės taisyklės ir ribojimai steigtis naujiems prekybos centrams.
Išorinio uosto planai stabdomi
G.Neniškio teigimu, gyventojams nerimaujant dėl uosto plėtros, svarbu tai, jog Susiekimo ministerija pradėjo procedūra, kuriomis ketinama atsisakyti dokumentuose numatyto išorinio uosto statybų. Ministerija tokias užmačias stabdo neribotam laikui, tad nerimo dėl kertamų miškų ir giliavandeniam uostui kuriamos infrastruktūros neturi jokio pagrindo.
Anot Klaipėdos savivaldybės vyr.architektės Mantės Černiutės-Amšiejienės, apie du šimtai privačių projektų laukia bendrojo plano patvirtinimo.
Moteris dar kartą pabrėžė, jog kai kurie įtraukti sprendiniai, kaip Lietuvos geležinkelių planai rengti aplinkkelį, privalėjo būti įtraukti į misto bendrąjį planą, nors geležinkeliai tokių planų nebeturi, o savivaldybė jų neketina palaiminti. Dėl uosto dokumento viršumo, visi šie planai privalėjo nugulti į miesto dokumentą, kuris laikomas žemesnis.
Buvęs uosto vadovas, tarybos narys Arvydas Vaitkus priminė, jog Girulių miškas buvo iškirstas buvusiam ministrui E.Masiuliui dar 2011 metais patvirtinus specialųjį planą. Tuomet iškapota 46 ha miško, tad kalbos, kad kažką dar ketinama kirsti, yra gerokai pavėluotos ir skamba kaip politinis farsas. Nepaisant tam tikrų prieštaravimų dokumente, anot A.Vaitkaus, miestas nebegali stagnuoti, nes tai vyko jau daug metų, tad dokumentą būtina patvirtinti.
Politikas Edmundas Kvederis siūlė pažvelgti į poilsiautojų mėgstamus šalies miestus, tokius kaip Druskininkai, Birštonas, kur plėtėsi sanatorijų veikla.
„Uosto įtaka bus didelė tol, kol nebus alternatyvų darbo rinkoje, kitokio specialybės pasirinkimo, paslaugų sektoriaus. Matau galimybę transformuoti kryptį į kitą ir mažinti priklausomybę nuo uosto krovos. Suvokime, kad bendrasis planas yra galimybių studija, toliau kiekvienas žingsnis privalomas laikantis visų normų. Palaikysiu kaip miesto progreso ir ekonominio vystymosi kelią“, – teigė politikas.
Bene daugiausiai pastabų bendrajam planui turėjo Nina Puteikienė, siūliusi balsuoti prieš. Jos teigimu, gyventojai nori dvasinės, emocinės, fizinės gerovės mieste, kuriame gyvena, tačiau tarša, triukšmas to negali garantuoti. Jos teigimu, taikant primityvų mąstymą bus suniokotos jautrios gamtos teritorijos, kertami miškai, statomi kvartalai, o miesto centras lieka atiduotas uostui. Esą vien didelis gyventojų laiškų kiekis su prieštaravimais rodo, jog socialinio teisingumo nesama.
