Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininkas ir Lietuvos jachtingo asociacijos vadovas Kęstutis Gelumbauskas sako, kad meldai ir baltosios lelijos taip gerai auga todėl, kad į upelio vandenį patenka netoliese kraunamos trąšos ir durpės. Jo manymu, jeigu nieko nebus daroma, Klaipėda praras Smeltalės upelį. Paklaustas, ar pirma neliks valtininkų, ar upelio, jis atsakė: „Išnyksime kartu.“
Sovietmečiu, kai Smeltalės upelis buvo visai užneštas, valtininkai ėmė ir išsivalė jį, ir pylimus susipylė. Nes tais laikais bendrija valdė sklypą kartu su vandens telkiniu. Nuo to laiko upelio kaip reikiant niekas ir nevalė. Šiais laikais be Savivaldybės leidimo valtininkai nieko daryti negali, nes visi vandenys yra tik valstybiniai. „Mes dabar esame įvaryti į kampą – nebegalime tinkamai eksploatuoti savo prieplaukos. Prieš gerą savaitę pateikiau prašymą Savivaldybei duoti leidimą išsivalyti bent išplaukimo farvaterį, bet jokio atsakymo iki šiol negavau“, – teigė K.Gelumbauskas.
Mes dabar esame įvaryti į kampą – nebegalime tinkamai eksploatuoti savo prieplaukos. Prieš gerą savaitę pateikiau prašymą Savivaldybei duoti leidimą išsivalyti bent išplaukimo farvaterį, bet jokio atsakymo iki šiol negavau, – teigė K.Gelumbauskas.
Pasak jo, anksčiau leidimo prašyti nebuvo galima, nes nuo balandžio iki birželio 20 d. buvo žuvų neršto laikotarpis, vis tiek nieko nebūtų buvę galima daryti.
„Situacija tokia – ilgai laukus dar palauk, ir visiškai neaišku, kuo viskas baigsis. Mus jau tiek sužlugdė, kad toliau nebėra kur. Kalbėjomės ir su bendrijos valdybos nariais, ir su advokatu. Nebeturime kitos išeities, turime imtis drastiškų priemonių. Bandysime kreiptis į teisėsaugą dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo. Eisime iki pergalės. Skųsime ir teismams, ir Europai. Žinoma, prieš tai dar kalbėsime su naujuoju Savivaldybės administracijos direktoriumi. Dar laukiu, kol pradės rimtai dirbti miesto Tarybos komitetai ir komisijos“, – sakė K.Gelumbauskas.
Laivai žolėse
Nuvažiavę pažiūrėti, ar K.Gelumbauskas, bendrijos pirmininko pareigas einantis jau 10 metų, kartais neperdeda kalbėdamas apie problemą, tikrai buvome nustebinti – upelyje meldų, nendrių miškeliai. Vietomis Smeltalė jau visai nepanaši į upę, vaizdas primena ankantį tvenkinį. Jos krantai „nebegyvi“, žmonės į vandenį nebegali nusileisti laivų. Jie stovi tiesiog žolėse. Ponas Kęstutis juokauja, kad gylis čia nulinis.
Negana to, pamatėme daug baltųjų lelijų. Tai rodo, kad vanduo Smeltalėje labai švarus. Į tą vietą vanduo ateina tik iš marių, į jį nepatenka vanduo iš lietaus nuotekų kolektorių, kuris yra su smėliu ir nafta, nes kolektoriai neturi nusodintuvų. Lelijų lapais bėgioja vandens vištelės – gražu.
„Sutinku, kad gražu, bet pro lelijas sunku prasimušti, jos užsivynioja ant sraigtų, ir žmonės lieka sėdėti valtyse. Vienas žmogus parašė skundą ir kaltina mane, kad neišvalau prieplaukos. Jis neturi kur laivo pastatyti, o nario mokestį bendrijai moka. O ką aš galiu padaryti? Jeigu organizuočiau smėlio kasimą, būčiau nubaustas, kad darau tai be leidimo. Man už kiekvieną iškastą kubinį metrą apskaičiuotų padarytą žalą„, – kalbėjo ponas Kęstutis.
Prieš 6-8 metus vietoj tų meldų ir nendrių miškelių dar buvo vanduo. „Kol nebuvo taip intensyviai vykdoma durpių ir trąšų krova, upelis buvo normalus, tiek tų meldų nebuvo. O dabar turime ir baltarusiškų trąšų, ir lietuviškų durpių, kurios taip sočiai patręšia, kad meldai užauga iki 2,5-3 metrų aukščio“, – kalbėjo ponas Kęstutis.
Suabejojus, ar gali durpių dulkės taip toli atkeliauti, K.Gelumbauskas nuvežė parodyti, kur jos susirenka žvejų uostelyje. Dulkių debesį pamatėme ir mes.
Bendrijos pirmininkas pacitavo Klaipėdos miesto 2004 metų bendrojo plano sprendinių, kurie nėra pakeisti, įgyvendinimo sąlygas. Jose teigiama, kad toje teritorijoje numatyta tik fasuotų ir nedulkančių krovinių krova. Valtininkai nesulaukė atsakymo iš Savivaldybės, kodėl vykdoma krova nesilaikant miesto Tarybos sprendimo.
Kodėl patys nesusitvarko?
Pasidomėjus, kodėl bendrijos vyrai negalėtų patys tų meldų išsivalyti, K.Gelumbauskas atsakė: „Juos būtų galima nupjauti. Bet čia prie kranto yra tiek dumblo, kad pirmiausia reikia jį išvalyti.“
Valtininkai plaukia į Kuršių marias, į Baltijos jūrą ar pailsėti, ar pažvejoti. Beje, jie užsiima tik rekreacine žvejyba. Esant tokiai situacijai jie patys bando kažkaip išsistumti valtis, prasiplauti kelią su sraigtais.
Visą tą laiką valtininkai bando kiek įstengdami patys prasivalyti. Prieš 5 metus buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Savivaldybe ir pirmą kartą gauta Europos Sąjungos (ES)pinigų. Tada buvo išvežta 11 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kad galėtų išplaukti iš „prūdo“ į marias, valtininkai prie pat slipo yra pasidarę gilesnę vietą, prasivalė ir vagelę netoli tilto prie žvejų uostelio, toje vietoje, kur yra buvęs vadinamasis priešgaisrinis privažiavimas. Sovietmečiu jį įsirengė žvejybos uostas, nes buvo reikalaujama, kad įmonės turėtų vandens paėmimo punktus, kurių gali prireikti kilus gaisrui.
Paklaustas, ar tai, kad valtininkai nebegali išplaukti į marias, nėra susiję su Lietuvą šiemet užklupusia sausra, K.Gelumbauskas atsakė: „Dėl sausros mes jokių problemų neturime. Vanduo nusėda, bet jeigu vaga normali, gylis – iki pusės metro, mes dar galime normaliai plaukioti. Kai pūtė vakarų vėjas, vanduo upėje pakilo apie 30 cm. Bet prieš tai jis buvo atsitraukęs per 4 metrus ir labai nusekęs, tai gylis prie slipo buvo viso labo apie 30-40 cm.“
Kodėl ne visiems leidžiama naudotis slipu
Dar viena problema – valtininkų bendrija ir individualių namų savininkų bendruomenė „Smeltė“ būdamos kaimynės nesutaria. Gyventojai ne kartą skundėsi, kad valtininkai visiškai nesitvarko. Bendrija lyg ir reaguoja į skundus, bando tvarkyti aplinką, po truputį restauruoja savo sandėliukus. Sovietmečiu stogą buvo galima dengti tik šiferiu, kuris turi asbesto. Kaimo gyventojai, kurie keičia šiferinius stogus gauna kompensaciją, o valtininkai – ne.
Labai nemažai ginčų kyla dėl prie prieplaukos akvatorijos, einančios nuo geležinkelio iki tilto prie žvejų uostelio, esančio slipo. Gyventojai nenori pripažinti, kad jis yra bendrijos nuosavybė, įsiteisinta teismo ir įregistruota kaip inžinerinės infrastruktūros objektas. Žemės bendrijai išnuomota po 2 metrus pločio palei upės krantus.
K.Gelumbauskas teigia, kad bendrija negali leisti daugiau žmonių naudotis slipu todėl, kad nėra kur statyti mašinų su priekabomis, kurios turimoje nedidelėje aikštelėje netelpa. Gyventojai ir taip jau rašo skundus, kad mašinos su laivais priekabose važinėja pro jų namus. Ponas Kęstutis neneigia, kad šeštadieniais, sekmadieniais privažiuoja daug valtininkų, mašinos sustatomos ir gatvėje.
„Mes turime žemės sklypus tik palei pastatus ir krantines po du metus. Visa kita yra viešosios erdvės. Slipas yra mūsų nuosavybė. Jį mes pasistatėme patys savo lėšomis ir savo reikmėms. Kadangi Klaipėdoje beveik nėra vietos, kur nusileisti valties, žmonės prašė, tai mes priėmėme apie 150 žmonių, kadangi tiek dar galėjome sutalpinti“, – sakė K.Gelumbauskas.
Kadangi Klaipėdoje beveik nėra vietos, kur nusileisti valties, žmonės prašė, tai mes priėmėme apie 150 žmonių, kadangi tiek dar galėjome sutalpinti, – sakė K.Gelumbauskas.
Kodėl upelis užnešamas?
Smėliu upelis užnešamas jau labai seniai. Sovietmečiu valtininkai susipylė pylimą, nes vienu metu buvo visiškai užnešta visa akvatorija. Gylis buvo toks, kad žuvėdros vaikščiojo. Sovietmečiu ant gatvės žiemą buvo pilamas smėlis, kuris visas su lietaus nuotekomis atsidurdavo upelyje. „Norėdami išsigelbėti, mes atsivarėme ekskavatorių, kasėme ir vienoje, ir kitoje pusėje, ir pylėme pylimus. Šiais laikais mes negalime vykdyti jokių gilinimo darbų, nes šis vandens telkinys yra valstybės“, – sakė K.Gelumbauskas, įsitikinęs, kad smėliu upelis užnešamas dėl vandens nuotekų kolektorių, kurie neturi nusodintuvų. Jo teigimu, Savivaldybei pavaldi AB „Klaipėdos vanduo“ savo kolektorių nebuvo net inventorizavusi.
Vienais metais bendrijai reikalaujant, kad būtų skirtas finansavimas upės valymo darbams atlikti, miesto Tarybos nariai abejojo, ar apskritai reikia valyti, jeigu po kurio laiko upelis vėl bus užnešamas.
„Per 30 metų nesugebėta pastatyti nusodintuvų tuose trijuose kolektoriuose. Kai pradėjome kelti klausimą, paaiškėjo, kad kolektorių net nėra „Klaipėdos vandens“ balanse. Taip išeina, kad jie yra niekieno. Nors ES direktyva aiškiai nurodo, kad visos ES valstybės privalo iki 2012 metų visų lietaus nuotekų įvaduose įrengti nusodintuvus, kurie surinktų kietąsias daleles ir naftos produktus, patenkančius nuo gatvių su lietaus vandeniu. Direktyva nepakeista, tačiau minėtuose kolektoriuose nusodintuvų iki šiol nėra“, – kalbėjo K.Gelumbauskas.
Savivaldybė imasi priemonių
Šiemet vasarį iš Savivaldybės administracijos gautame rašte pranešama, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu paviršinių (lietaus) nuotekų ir įrenginių tvarkytoja yra paskirta AB „Klaipėdos vanduo“.
Smeltalės upelio dugno valymo projektas bendrijai sutinkant įtrauktas į 2019-2021 metų investicinių projektų sąrašą. 2019 m. iš Savivaldybės biudžeto skirta lėšų Smeltalės upės valymo atrankai ir poveikio aplinkai vertinimui atlikti. Pirkimo procedūros pradėtos.
Savivaldybė primena, kad paraišką galima teikti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei (ŽVVG) ir aiškina, kad teikti paraišką vien tik gilinimo darbams nebus galima ir netgi nebūtų tikslinga, nes tik išvalius upės dugną nebus ilgalaikio rezultato. Smeltalės upės dugno valymo techninio darbo projektui parengti lėšos planuojamos 2020 metais.
Pasak K.Gelumbausko, iš pradžių buvo kalbama apie 300 tūkst. eurų ŽVVG paramą. Paskui nuspręsta šią sumą padalyti į 3 dalis ir skirti po 100 tūkst. trims projektams. „Mums siūlo 100 tūkst. eurų, už kuriuos galime tik pasikrapštyti. Kodėl turėtume juokinti žmones, o paskui klausytis aiškinimų, kad mums buvo duota pinigų, o mes nieko nepadarėme?“ – klausia K.Gelumbauskas.
Mums siūlo 100 tūkst. eurų, už kuriuos galime tik pasikrapštyti. Kodėl turėtume juokinti žmones, o paskui klausytis aiškinimų, kad mums buvo duota pinigų, o mes nieko nepadarėme? – klausia K.Gelumbauskas.
Jo teigimu, šiemet pavasarį Savivaldybė skyrė 60 tūkst. eurų parengiamiesiems darbams, kitais metais žada skirti 100 tūkst. eurų projektui parengti, o 2021 m. iš aplinkosaugos fondo skirti lėšų akvatorijai išvalyti.
Sandėliukai virto garažais
Dabartinė valtininkų bendrija buvo įkurta sovietmečiu. Tais laikais ji vadinosi individualaus vandens transporto kooperatyvas. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas prieplaukai kartu su vandens telkiniu skyrė 9,1 ha žemės. Nepriklausomoje Lietuvoje 1995 metais plotas buvo sumažintas iki 5,4 ha ir paliktas tik palei tvoras ir elektros linijas. Vietoj stadiono, kurį įsirengė Smeltės kvartalo gyventojai, pagal sovietmečio projektą turėjo iškilti valčių prieplaukos administracinis pastatas, remonto dirbtuvės.
Šiuo metu prie Smeltalės upelio yra 675 sandėliukai, vadinamieji garažai. Tiek yra žmonių, turinčių valtis. Tie sandėliukai 5 kv. m, bet skambiai pavadinti garažais. K.Gelumbauskas sako, kad valtininkai buvo priversti juos pavadinti garažais. Kai vadovaujant premjerui Gediminui Vagnoriui buvo pakeistas įstatymas tų visų kooperatyvų, ir garažų, ir gyvenamųjų namų butų, nebeliko. Valtininkai buvo verčiami pasivadinti bendrija ir privalėjo pridėti žodį „garažų„. Ponas Kęstutis prisimena, kad dvejus metus vargo, kol tokia bendrija buvo įregistruota. „Taip ir pasidarėme garažų bendrija, o mūsų sandėliukai virto garažais“, – sakė jis.
