„Važiuodami į Klaipėdą perskaitėme horoskopus, mums jie labai patiko. Juose sakoma, kad mes periversti šiandien susitarti, tą ir vykdėme”, - juokavo ministras.
Liks dvi ligoninės
Pasak jo, Klaipėdai sveikatos reformos sūkuryje tenka svarbus vaidmuo. Numatoma, kad uostamiestyje vietoje keturių būtų dvi daugiaprofilinės ligoninės. Sujungus Apskrities, Tuberkuliozės ir Vaikų ligonines jos steigėja būtų Klaipėdos savivaldybė. Antroji ligoninė apjungtų Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Švėkšnos ligonines. Teigiama, kad paslaugų kokybė nenukentės, gyventojai Klaipėdoje gaus visą reikiamą gydymą.
„Kai kalbame apie antrąjį ligoninių darinį, kalbame ir apie perspektyvas. Turėtume vieną stiprią ligoninę, kurios perspektyva galėtų būti kaip trečio medicinos centro formavimas Lietuvoje. Šiandien yra du centrai – Santariškės ir Kauno klinikos. Klaipėda galėtų būti trečiuoju medicinos centru, išliktų visos paslaugos. Tačiau jei nebus susitarta ir toliau norime gyventi penkiomis kunigaikštystėmis, be abejo, paslaugų pirkimą centralizuosime ir apie trečią centrą pajūryje nekalbėsime“, - sakė A.Čaplikas. Anot jo, dabar Klaipėda medicinos srityje yra kaip Opelis, norintis konkuruoti su Mersedesu.
Apie trečiajį medicinos centrą, kaip konkurentas Santariškėms ir Kauno klinikoms, buvo kalbama dar 2002 metais skandinavų parengtoje nacionalinėje strategijoje. Tuomet užsiminta, kad trečias centras Vakarų Lietuvoje būtų kaip atsvara.
Sutaupys pinigų
 |
| Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas |
Realūs ligoninių sujungimo procesai, prognozuojama, turėtų įvykti iki balandžio. Šiuo metu jau pradėtas Švėkšnos ir Jūrininkų ligoninių jungimas, parengti dokumentai Panevėžio, Šiaulių ligoninių sujungimui. Dėl Santariškių miestelyje esančių ligoninių likimo netrukus bus apsispręsta Vyriausybės posėdyje.
Pasak sveikatos apsaugos ministro, valstybė sutaupys administracinių resursų, bus paskirstyti ligonių ir investicijų srautai. Bendra investicijų suma Lietuvoje po reformos, planuojama, sieks apie 350 mln. Lt.
Numatoma, kad po reformos chirurgijos ir akušerijos paslaugas Lietuvoje teiks 25 skyriai. Mažose ligoninėse, kaip Gargždų, Kretingos ir kitose, šių paslaugų nebeliks. „Kuri moteris nori gimdyti ten, kur per savaitę priimami du gimdymai. Kiek kainuoja tokį skyrių išlaikyti, o kokia gydytojų kvalifikacija? Tas pats ir su operacijomis, kur viena tokia būna per tris dienas. Ar ne paprasčiau nuvežti pacientą tuos 15 km. Net svarstome, kad tranportavimui nupirkti du malūnsparnius, jei kiltų pervežimo problemų”, - planais dalijosi uostamiestyje viešėjęs ministras Algis Čaplikas.
Medikai ketina streikuoti
Šiai medicinos reformai nepritaria medikai. Jie prakalbo apie kraštutines priemones – streikus. A.Čaplikas teigė, kad Vilniaus ir Kauno medikai reformai pritaria. „Galime nieko nedaryti, tačiau pažadu, kitų metų pradžioje, esame paskaičavę, daugelio ligoninių neliks. Finansavimas natūraliai mažėja. Tiesiog turėsime situaciją, kaip Alytaus apskrities ligoninėje, kurios metinė apyvarta 36 mln. Lt, o skolų prikaupta 33 mln., štai ir plėtros pasekmė. Tad arba didiname finansavimą, neracionaliai gyvename arba sutvarkome paslaugas”, - sakė ministras.
