Žiūrėdami į „Olgą“, kuriai šiemet balandį sukaks 117 metų, stovinčią prie Danės upės krantinės, ypač lyjant lietui, klaipėdiečiai negali įsivaizduoti, koks gražus laivas buvo kadaise – turėjo 208 kvadratinius metrus burių. Vien Klaipėdoje šio laivo istorija gerokai viršija 20 metų. 2005 metais jis buvo įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Dabar norima atsisakyti Kultūros paveldo departamento (KPD) globos.
2017 metais pasikeitus jo savininkams kilo idėja atstatyti „Olgą“ tokią, kokia ji buvo, t. y. su burėmis. Bet kaip visada tokiam dalykui surasti lėšų ir rėmėjų nepavyko. Vėl keitėsi dalis jo savininkų ir dabar vėl ketinama laivą atstatyti. Dabartinis tikslas – kad atstatyta „Olga“ bent vieną kartą apiplauktų pasaulį.
Pasiūlymas nustebino
„Gavęs pasiūlymą padaryti „Olgos“ maketą buvau labai nustebęs. Laivo modelio be brėžinių dar nebuvau daręs. Šiek tiek brėžinių yra išlikę. Galima susidaryti bendrą vaizdą apie bures, korpusą, bet įrangos detalių juose nėra“, – sakė L.Makūnas, buvęs ilgametis AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas, šiuo metu pensininkas, darantis laivų modelius. Apie šį jo pomėgį buvo rašoma „Vakarų eksprese“. Laivo savininkai, paskaitę straipsnį, kreipėsi į jį su užsakymu.
„Sudėtinga buvo tai, kad laivas „Olga“, žvejybos liugeris, daug kartų buvo perdaromas: ir burių įranga, ir pats korpusas pailgintas 3 metrais. Galų gale jis buvo perdarytas į tokį motorlaivį, koks dabar stovi prie krantinės Danės upėje“, – pasakojo ponas Leonas.
Modelį daryti pradėjo pernai rugpjūtį. Ir darė du korpusus, nes nori ir pats turėti šio laivo modelį. Savininkams skirtą baigė šiemet sausį, o antrąjį daro dabar. Ir jis nebus lygiai toks kaip pirmas – tai bus laivas, plaukiantis kitu halsu, t. y. burės bus išsipūtusios į kitą pusę.
Gėrė alų „Olgoje“
L.Makūnas kelis kartus pernai vasarą gėrė alų laive „Olga“ norėdamas jį „prisijaukinti“. Pats darė tvirtinimų matavimus ir t. t. Rinko visą įmanomą informaciją internete, kaip tokie laivai buvo daromi.
„XX a. pradžia. Vienas pirmųjų laivų, kurių korpusai buvo metaliniai, o stiebai mediniai. Senesnių laivų vantai buvo virviniai, o kiek vėliau jau metaliniai. Kokie buvo „Olgoje“? Daugelį dalykų teko sugalvoti, kad taip galėjo būti. Modelyje nemažai mano kūrybos. Bures padariau tokias, kokios buvo pagrindiniame brėžinyje.
Reikėjo atsirinkti, kokios detalės, kurios dabar yra laive, buvo ir burlaivyje, o kurios atsirado vėliau. Buvo gana didelis galvosūkis. Ar tikrai knechtai, kurie yra dabar, buvo ir burlaivyje? Manau, kad galiniai knechtai dabar yra ne vietoje, nes trukdytų vantams. Prireikė ir fantazijos. Padariau jį tokį, koks bus, kai savininkai jį atstatys, todėl ir vėliava makete Lietuvos", – pasakojo ponas Leonas.
Burėms išardė marškinius
Maketo mastelis 1:60. Burėms L.Makūnas išardė vienus iš geresnių savo marškinių. „Man jų jau daug nereikia. Dar turiu kelerius“, – juokavo jis.
Netikėtai sunku buvo rasti, kas pasiūtų bures. Mat jos buvo susiuvamos iš audinio juostų, reikėjo padaryti tokią imitaciją. Pažįstama siuvėja neapsiėmė, bet davė siuvinėtojo mašinomis telefoną. Jis ir pasiuvo.
Sunkiai sekėsi pritvirtinti falšbortą. Pats modelio korpusas padarytas iš ištisinės liepos lentos, o falšbortas – iš 1,5 mm faneros ir buvo priklijuotas. „Priklijuoti išriestą fanerą buvo iššūkis, turėjau „klapato“. Bet tai smagus žaidimais su įvairiais ieškojimais“, – sako modelio kūrėjas.
Blokus jam pavyko nusipirkti. Kai kuriuos siūlus naudojo standartinius, o vantams ir štagams juos teko susukti. Pravertė konstruojant ankstesnį laivo modeliuką pasidaryta virvių sukimo mašinėlė.
Kam prireikė modelio
„Olga“ priklauso VšĮ „Tekantis vanduo“, kurios dalininkų Raimondo Kivyliaus, Mindaugo Kepenio draugiją nuo pernai vasaros papildė ir Kęstutis Žadeikis. Įmonei vadovauja Justas Šniuolis, kurio užduotis – prižiūrėti laivą ir įgyvendinti jo atstatymo projektą.
J.Šniuolis gimė ir užaugo Klaipėdoje. Būdamas mechanikas didžiąją gyvenimo dalį dirbo su automobiliais. Paskui buvo pakviestas į įmonę, dirbančią su laivais. Žiemą rūpindavosi mažaisiais laivais Klaipėdoje, o žiemą – Turkijoje prabangiomis jachtomis. O dabar jau treti metai jis vadovauja „Tekančiam vandeniui“.
Justas sakė nesitikėjęs, kad modelis bus daromas taip ilgai, bet rezultatas džiugina. Paklaustas, o kam jiems prireikė modelio, jis atsakė: „Modelis – pirmas žingsnis laivo atstatymo link. Vizija galvoje yra vienas, o tikras vaizdas – kitas dalykas. Rodant modeliuką žmonės lengviau įsivaizduos, kaip atrodys šitas laivas. Netgi su laivų statytojais būtų paprasčiau kalbėti, rodant, kokio laivo mes norime.“
Viltis – mėlynasis kursas
J.Šniuolis įdėjo daug darbo rinkdamas apie laivą visą medžiagą, kurdamas tinklalapį, bukletą ir kt. „Pats užsidegiau ta idėja. Pasirodo, tas laivas, pro kurį Klaipėdoje praėjau daugybę kartų ir neatkreipiau dėmesio, turi tokią įdomią istoriją. Kai pradėjau domėtis, atsirado noras visiems pasakoti, kad yra toks nuostabus laivas. Jo istorija tokia garbinga, kad privalome jį išsaugoti ir atkurti tokį, koks buvo prieš 116 metų“, – sakė įmonės vadovas.
Kol kas įmonė viską daro savo lėšomis. Jokio finansavimo neturi. Teikė įvairias paraiškas, bet jos dėmesio nesulaukė. „Klaipėdos savivaldybei trejus metus pats rašiau paraiškas, bet visą laiką pritrūkdavo kelių balų, kad jos būtų patvirtintos. Atsakymas visada buvo „ne“. Kadangi dabar visa Europa krypsta į vadinamąjį mėlynąjį kursą, taršos mažinimą jūrose, tikimės, kad ir mes galėsime išjudinti šito laivo atstatymo klausimą“, – sakė J.Šniuolis.
Ateityje planuojama „Olgos“ dyzelinį variklį pakeisti elektriniu, o galbūt daryti tik burių jėga varomą laivą. Taigi bus bandoma gauti lėšų iš Europos Sąjungos.
„Tekantis vanduo“ yra viena iš penkių naujos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (NKŽVVG) steigėja. Šiuo metu yra rengiama NKŽVVG strategija, jeigu ji bus patvirtinta ir gautas finansavimas Klaipėdos regionui, tada bus teikiama paraiška ir dėl „Olgos“.
Šio laivo atstatymo vizija pristatyta Seime įsteigtos Jūrinių reikalų komisijos iniciatoriui Valdui Rakučiui tikintis jo pagalbos.
Gavo istorinio laivo statusą
Lietuva yra pasirašiusi Barselonos chartiją ir Londono memorandumą. Pastarasis Lietuvos pasirašytas 2012 metais, bet, pasak J.Šniuolio, iki šiol neįgyvendintas nė vienas jame numatytas punktas. Šis memorandumas įpareigoja valstybę saugoti istorinius laivus, nesvarbu, kam jie priklauso – valstybei ar privatiems asmenims.
„Su tokio dydžio laivu mes einame tuo keliu, kuriuo Lietuvoje niekas nėjo. Prieš dvejus metus įmonės dalininkai buvo nusprendę pradėti laivą atstatyti savo lėšomis. Jau norėjome kelti jį iš vandens, statyti į doką, pjauti antstatą, pastatyti stiebus, kad atrodytų kaip burinis.
Kadangi „Olga“ yra kultūros paveldas, užklausus Kultūros paveldo departamento, ar galima tame laive atlikti tokius darbus, po 7-8 mėnesių atėjo atsakymas, kad ne“, – pasakojo „Tekančio vandens“ vadovas.
KPD reikalingi ekspertai, kad prižiūrėtų laivo atstatymo darbus, o tokių Lietuvoje nėra. KPD neturi netgi aprašo, kas yra istorinis laivas. Departamentas pasiūlė dėl „Olgos“ kreiptis į kelis metalo restauruotojus.
2018 metais buvo nuspręsta įpareigoti Lietuvos jūrų muziejų suburti tradicinių laivų vertinimo komisiją, kuri galėtų pripažinti, ar laivas yra tradicinis, t. y. ar jis istorinis. Į komisiją įtraukti jūrinio kultūros paveldo istorikai, muziejininkai, visuomenės ir visuomeninių jūrinių organizacijų atstovai.
Taigi po daugybės metų tylos buvo sulaukta kultūros ir susisiekimo ministrų bendro įsakymo, kuris patvirtino jūrinių laivų ir vidaus vandenų transporto priemonių pripažinimo tradiciniais laivais aprašą.
„Tekantis vanduo“ kreipėsi į minėtą komisiją ir 2021 m. rugsėjo 3 d. „Olgai“ suteiktas istorinio laivo statusas. Dabar jį jau globoja Londono memorandumas, Barselonos chartija. Šiuo metu jam nebereikalingas kultūros paveldo statusas, tad ketinama jo atsisakyti.
Atstatymas vyks etapais
J.Šniuolio teigimu, „Olga“ bus atstatoma etapais. Pirmas – savo lėšomis pasigaminti laivo modelį. Tai jau padaryta. Kitas etapas – laivo atstatymo projekto rengimas. Teks „Olgą“ iškelti, išmatuoti, patikrinti jos būklę. Kai projektas bus baigtas, tada bus kreipiamasi į laivų statytojus, kurie pasakys, kiek atstatymas gali kainuoti.
Tada prasidės dar kitas etapas – bus pradėti korpuso darbai: teks nupjauti antstatą, keisti denį, statyti stiebus, modifikuoti variklį. O paskutinis etapas bus takelažo ir vidinės įrangos montavimas.
„Mūsų tikslas – padaryti šitą laivą ne kaip paminklą, o visiškai funkcionuojantį, kad galėtų plaukioti ir garsinti Lietuvos vardą“, – sakė „Tekančio vandens“ vadovas.
J.Šniuolis pasakojo, kad Europoje jau yra atstatyti keli tokio tipo laivai. Olandijoje „Balder“ priklauso muziejui ir vykdo ekspedicines keliones. Kitas atstatytas laivas „Tecla“ priklauso privatiems asmenims ir vykdo istorines ekspedicines keliones iki Aliaskos ar Islandijos.
Paklaustas, ar „Olga“ dalyvaus didžiųjų burlaivių regatoje „The Tall Schips Races“, J.Šniuolis atsakė, kad jeigu laivas bus atstatytas, tai bus privalu. „Turėtume galimybę laimėti daug prizų, nes „Olga“ yra vienas iš senesnių ir didesnių laivų. Mūsų tikslas – kad ji bent vieną kartą apiplauktų pasaulį.“
Korpusas yra geros būklės
Paskutinį kartą laivas „Olga“ plaukė prieš 10 metų – prie Parnidžio kopos filmuojant filmą „Tarp pilkų debesų“. Pasak J.Šniuolio, laivo būklė nuo 1998 metų, kai buvo atplukdytas į Klaipėdą, taip ir nepakito, jam jokio remonto daryta nebuvo.
„Olgos“ korpusas yra padarytas iš kitokios struktūros plieno. Jis primena ketų, apsitraukia plėvele ir daugiau neberūdija. „Į vidų įlindus matyti tas senasis metalas, sukniedytas kniedėmis, kai kurios vietos dar ir dabar blizga, neturi jokių rūdžių. O tose vietose, kur buvo atliktas šiuolaikinis remontas, plienas jau surūdiję, išsipūtęs ir baigia iškristi. O senasis laikosi, kaip ką tik būtų pastatytas.
Laivo korpusas, kurį mes apžiūrėjome kartu su ekspertais, yra geros būklės. O be jo, mums nieko daugiau iš esmės ir nereikia“, – sakė Justas.
Anksčiau laivas nemokamai stovėjo prie istorinių laivų krantinės, bet išplaukdamas apgadino komunikacijas ir nebegalėjo grįžti. Dabar laivas stovi prie krantinės Danės upėje, už jo stovėjimą reikia mokėti.
Linkęs į kontrabandą
Prieš porą metų buvo nuspręsta ant skylėto laivo „Olga“ triumo dangčio įrengti terasą ir pabandyti šiek tiek užsidirbti pinigų. Buvo organizuojami renginiai, kviečiami atlikėjai, kad žmonės galėtų užlipti ant to laivo ir susipažinti su jo istorija.
Pernai buvo atidarytas pirmas Lietuvoje maisto laivas. Taigi dabar vasarą istoriniame laive galima pavalgyti, išgerti alaus, kokteilių ir išgirsti įdomią jo istoriją.
Laivas „Olga“ buvo pastatytas 1906 metais Vokietijoje, Brėmeno laivų statykloje, kaip dvistiebė gafelinė škuna, skirta žvejoti silkes Šiaurės jūroje. Jis net 5 metais senesnis už garsųjį keleivinį laivą „Titanikas“.
Vėliau buvo perdarytas į krovininį laivą, vis „tobulinamas“, kol įgavo dabartinę išvaizdą. Laivas plaukiojo Šiaurės ir Baltijos jūromis. Vienu metu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų „Olga“ buvo kontrabandininkų laivas. Kai JAV buvo uždrausta prekiauti alkoholiu, juo jis buvo plukdomas pačiam Čikagos mafijos tėvui, garsiajam JAV gangsteriui Al Caponei. 1939 metais laivas buvo sulaikytas su kontrabandos kroviniu Ispanijoje.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1946-aisiais, kai buvo dalinamas vokiečių turtas, laivas „Olga“ atiteko Norvegijai ir kurį laiką tarp fiordų plukdydavo krovinius. Šioje šalyje laivo pavadinimas buvo pakeistas į „Visnes“.
Galima pajuokauti, kad laivas „Olga“ linkęs į kontrabandą. 1991 lapkritį jis buvo areštuotas Norvegijoje už alkoholio kontrabandą iš Ispanijos.
Lietuviai jo savininkais tapo apie 1998 metus. Kai laivas buvo atplukdyta į Klaipėdą, buvo vėl pavadintas „Olga“. Paskui jis buvo vėl išplukdytas, bandytas parduoti, o nuo 2003 metų jis jau nuolatos yra Klaipėdoje.