„Grobuonys! Šalin rankas nuo Klaipėdos plaučių“, – skelbė klaipėdiečių plakatai. Socialiniuose tinkluose pasklidusi žinia apie atvykstantį viceministrą pasklido greitai ir plačiai. Prie savivaldybės penktadienio popietę susirinko daugiau nei šimtas aktyvių žmonių. Netoli vis patruliavo policijos pareigūnai. Žmonės bandė patekti ir į savivaldybę, kur susisiekimo viceministras surengė susitikimą su bendruomene.
Klausimas dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo ir Transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų sukurstė aistras.
Žmones papiktino užmojai iškelti iš miesto centro pramoninių geležinkelių stotį. Tam numatyta vieta Pauosčio geležinkelio mazge Melnragėje. Dėl to reikėtų iškirsti apie 30 hektarų pajūrio miško.
Kaip 15min teigė architektas Edmundas Andrijauskas, vargu ar atsirastų nors vienas klaipėdietis, kuris pritartų tokiems planams.
„Tas miškas prieš du šimtmečius pačių klaipėdiečių sodintas. Centų skaičiavimas, kiek būtų prarasta plėtrą vykdyti Kopūstuose, o ne pajūryje, nė iš tolo neprilygtų nuostoliams, kuriuos patirtų visas miestas“, – teigė architektas. Jis priminė, kad Klaipėdos senamiesčio plotas yra 35 hektarai. Tokio pat ploto ir Poilsio parkas prie Klaipėdos universiteto.
Pasak architekto, priėmus sprendimą rekonstruoti Pauosčio stotį, kentėtų melnragiškiai.
Ketvirtadienio vakarą į Klaipėdą atvykęs viceministras G.Mažeika apžiūrėjo vietą. Anot jo, yra svarstomos visos alternatyvos – tiek Kopūstų, tiek Draugystės, tiek Pauosčio stotys. „Alternatyvos jau seniai buvo aiškios, tačiau gal formuluotės netikslios. Todėl ir kilo žmonėms neaiškumų“, – teigė viceministras.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, gyventojų užpultas klausimais, kodėl duotas pritarimas tokiems planams, teigė, kad duotas pritarimas tik specialaus plano vykdymui. „Administracijos pozicija, kad būtų analizuojami ir Kopūstai, ir Draugystės stotis, ir Pauosčio stotis“, – teigė jis.
Savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad vietos valdžia laikosi pozicijos, kad transporto koridoriaus klausimą "reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą".
„Dabar pradedami raškyti pirmieji skuboto uosto Bendrojo plano tvirtinimo iš jėgos pozicijų, neatsižvelgiant į miesto savivaldybės Tarybos, miesto bendruomenės nuomonę, vaisiai. Vis dėlto pasitikėjimo įkvepia faktas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ girdi miesto poziciją ir, tikiuosi, padarys viską, kad būtų išvengta Girulių miško aukos geležinkelio plėtrai", – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Girulių miškas – ne vieta geležinkeliui plėsti. Miestas skatina investicijas, bet ši kaina mums nepriimtina net ir su „saldainiuku“ – pažadu sumažinti geležinkelio transportą miesto centre, – panešime spaudai cituojamas G. Neniškis.
Klaipėdos miesto ir apskrities bendruosiuose planuose Klaipėdos geležinkelio mazgą, apimant Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis, joms priklausančius kelynus, jungiamuosius ir privažiuojamuosius kelius ir teritoriją buvo numatyta rengti Klaipėdos rajono teritorijoje, netoli Kopūstų kaimo. Toks yra ir naujausias Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymas Vyriausybei – numatyti, kad Klaipėdos geležinkelio mazgas apimtų paminėtas teritorijas ir teritoriją prie Kopūstų kaimo.
„Siūlome tikslinti planuojamos teritorijos ribas, kad būtų kompleksiškai įvertinta viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros apimtis“, – tokia miesto pozicija išsakyta ir balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašte Susisiekimo ministerijai.
