62 metų A.Šeferis dirbo metalų konstrukcijų gamybos bendrovėje „Argo Ekspresas” direktoriaus pavaduotoju. Sėdęs į tarnybinį automobilį „Volkswagen Caddy” jis išvažiavo darbo reikalais ir nebegrįžo, rašo „Lietuvos rytas“.
Nelaimė įvyko Gargždų priemiestyje. Sustojus vairuotojo širdžiai jo koja liko ant greičio paminos. Nevaldomas automobilis dar riedėjo maždaug puskilometrį – iššoko į priešpriešinio eismo juostą, įveikė kelio sankasą, važiavo pievomis ir arimais, kol atsirėmė į elektros stulpą. Didesnių nelaimių pavyko išvengti tiktai todėl, kad kelyje tuo metu nebuvo nei kitų mašinų, nei žmonių.
Kamavo kosulys, kardiograma įtarimo nekėlė
„Su mama dažnai kalbėdavomės telefonu. Ji vis nerimavo dėl savo vyro, mūsų patėvio, savijautos. Jie kartu gyveno jau 30 metų. Mama sakė, kad pavasarį patėvis pradėjo kosėti, ir tas kosulys niekaip nepraeina.
Anksčiau sveikatos problemų neturėjęs vyras sakydavo, kad jam skauda krūtinę”, – pasakojo į patėvio laidotuves iš Ispanijos atvažiavusi ir nuo patirtų išgyvenimų pasiligojusios motinos prižiūrėti likusi Rasa Nikolajenkova.
A.Šeferis prastai pasijuto likus maždaug trims savaitėms iki mirties. Pas medikus nelinkęs lankytis vyras net du kartus paprašė artimųjų į namus iškviesti greitąją. Jo žmonai tai buvo staigmena – sutuoktinis visuomet verždavosi į darbą.
Pirmą kartą atvykę medikai padarė kardiogramą, apžiūrėjo ir išklausinėjo ligonį ir nusprendė, kad jam – bronchitas ir gali gydytis namie.
Bet išrašyti vaistai nieko nepagelbėjo. Dar kartą padarę kardiogramą ir vėl nutarę, kad visos problemos – dėl bronchito, medikai jį po kelių valandų išleido namo. Tuomet šeimos gydytoja A.Šeferiui patarė pasigydyti rimčiau, pailsėti, pagulėti ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Namie jis praleido porą savaičių.
Per tą laiką kosulys sumažėjo, bet dusulys ir skausmai krūtinės plote išliko. Savo darbą labai mėgęs A.Šeferis daugiau namie būti nepanoro, nors gydytoja siūlė pratęsti nedarbingumo pažymėjimą.
„Bronchitas – ne tokia liga, dėl kurios šitiek ilgai turėčiau vartytis lovoje”, – kalbėjo A.Šeferis.
Lemtingąją dieną A.Šeferis buvo neblogai nusiteikęs. Tragedijos niekas nenujautė.
„Buvome priblokšti, kai atlikus tyrimus gavome specialistų išvadą – patėvis mirė patyręs komplikaciją po ūmaus miokardo infarkto. Atlikus skrodimą paaiškėjo, kad vieną lengvesnį infarktą jis jau buvo atlaikęs – tai liudijo likęs randelis.
Manome, kad prie mirties prisidėjo ir medikų aplaidumas. Juk patėvis visą laiką skundėsi, kad širdies plotą varsto skausmai, kodėl niekas atidžiau netyrė širdies, apsiribojo tik kardiograma? Gal buvo galima užbėgti nelaimei už akių, – stebėjosi R.Nikolajenkova. – Mes neieškosime teisybės – brangaus žmogaus vis vien nebeprikelsi. Tik norime, kad medikai būtų jautresni, atidžiau išklausytų sergantį žmogų.”
