Išbandė su jūrininkais
Daugiau nei kilometro gylyje tyvuliuojantis 38 laipsnių vanduo nuo 2001 m. naudojamas šilumos energijai gaminti. Išgautu vandeniu Klaipėdos pašonėje esanti geoterminė jėgainė žiemą pagamina apie 40 proc. uostamiesčiui būtinos šilumos energijos.
Kad įsitikintų gydomosiomis geoterminio vandens savybėmis, Klaipėdos medikai kurį laiką įvairiomis procedūromis lepino 60 jūrininkų.
Tačiau medikai užčiuopė ypatingas geoterminio vandens savybes, galinčias pajūrio gydyklose padaryti tikrą perversmą. Uostamiesčio medikai įvairiomis šio vandens procedūromis lepino 60 jūrininkų. Rezultatas pranoko lūkesčius.
„Pastebėjome, kad tirtiems asmenims daugiau nei perpus sumažėjo streso simptomai, nuovargis, pagerėjo pažintinės savybės. Nustatyta, kad Vakarų Lietuvoje aptikto terminio vandens druskingumas siekia 18 proc., kai Negyvosios jūros – 32 proc., o jos gydomosiomis savybėmis seniai niekas neabejoja“, – apie geoterminio vandens naudą pasakojo VšĮ „Jūrininkų priežiūros centro“ gydytoja Lolita Rapolienė.
Patraukliausia vizija – SPA procedūros
Matuodami Klaipėdai kurorto statusą, specialistai pateikia Islandijos pavyzdį, kur trykštantis geoterminis vanduo į natūralų Žydrosios lagūnos baseiną kasmet pritraukia 3,5 mln. lankytojų. Vakarų Lietuvoje užčiuoptas šaltinis vadinamas gamtos anomalija. Tokią puikiai išnaudoja lenkai. Podhalėje geoterminis vanduo naudojamas šildymui, medienos džiovyklose ir žuvų veisyklose. Vis dėl to klaipėdiečiams arčiausiai širdies – SPA procedūros, kokiomis į savo atvirus baseinus vilioja slovakai.
„Privalome po mūsų kojomis esančius išteklius išnaudoti taip, kaip tai daro užsienio šalys. Mokslininkų tyrimai parodė, kad egzistuoja visos prielaidos aplink Klaipėdą įkurti reabilitacijos centrus ar gydomuosius baseinus. Tačiau šiuo klausimu neužtenka Klaipėdos sprendimo. Būtinas apsisprendimas valstybiniu lygiu“, – apie geoterminio vandens panaudojimą svarstė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Pirminiais paskaičiavimais, įgyvendinti atvirų baseinų idėją prireiktų apie 15 mln. Eurų.
Prireikė teismo įsikišimo
Tačiau milžiniškos investicijos – ne didžiausia kliūtis Klaipėdos kelyje kurorto statuso link. Geologams ir Visuomenės sveikatos centro specialistams nepavyksta susitarti, tinka klaipėdietiškas geoterminis vanduo žmonių gydymui, ar ne.
Norint išgauti iš gręžinio žmonių gydymui naudojamą vandenį, būtina aplink vandenvietę nusistatyti sanitarines ribas. O jos kaip tyčia sutampa su kaimynystėje stovinčios ir atliekas deginančios katilinės „Fortum“ sanitarinės zonos ribomis. Dėl to visuomenės sveikatos specialistai nesiryžta išduoti leidimo geoterminį vandenį panaudoti gydymui.
Nesulaukdama atsakymo, geoterminiu vandeniu šilumą gaminanti bendrovė „Geoterma“ kreipėsi į teismą, kad šis išsiaiškintų, ar pagrįstos visuomenės sveikatos specialistų dvejonės. Teismas ieškinį turėtų pradėti nagrinėti šį mėnesį.
