Švarinimosi akcija „Darom“ įsisuko ir į „Draugystės“ parką Debreceno gatvėje. Daugiabučių namų supamas parkas pamažu iš apleistos dykynės tampa tikru parku. Šeštadienį čia pasodinta pusšimtis Kretingos miškų urėdijos padovanotų medelių: Himalajų beržų, slyvų bei sidabrinių eglučių. Naujieji augalai pakeis senąsias liepas be tuopas. Šios, augančios būsimos šv.Brunono Kverfurtiečio bažnyčios vietoje, bus kertamos.
Per pastaruosius metus „Draugystės“ parkas gerokai pasikeitė: nebeliko kalnų šiukšlių ir benamius glaudusių krūmokšnių.
Jau patvirtintas žemės sklypas parapijos naudmėms, komplekso fasadiniai sprendiniai. Viliamasi, kad netrukus bus parengtas ir techninis projektas bei bus galima pradėti statybas.
„Statybas norėjome pradėti prieš ketverius metus. Tikėjomės, kad naują bažnyčią turėsime Lietuvos tūkstantmečiui. Deja, biurokratizmas yra toks, o ne kitoks“, – apgailestavo parapijos klebonas Stanislavas Švaikovskis.
Pasiraitęs rankoves klebonas pats kibo į darbus: grėbė sueižėjusius pernykščius lapus, sodino eglaites.
Tikimasi, kad šiais metais pavyks įgyvendinti pirmąjį statybų etapą: bus pastatyta koplyčia, varpinė, įruošta aikštelė automobiliams, išgrįsti parko takeliai.
Parapija, kurioje įsikurtų ir vienuolynas, viliasi įsteigti anoniminių alkoholikų, narkomanų centrą, suaugusiųjų ugdymo centrą, salę vaikų užimtumui. Skaičiuojama, kad ši parapija, įsteigta 2007-aisiais, vienija apie 50 tūkst. tikinčiųjų.
S.Švaikovskis viliasi, kad naujos bažnyčios statybos netaps amžiaus. Juolab kad Klaipėdoje vis neužbaigiamos dvi didžiulės šventovės – šiaurinėje miesto dalyje šv.Kazimiero ir pietinėje šv.Juozapo Darbininko bažnyčios.
„Paryžiaus katedros irgi niekas nepastatė per metus. Reikia įvertinti tų bažnyčių dydį – jos tikrai didžiulės. Mūsų bažnyčia kur kas kompaktiškesnė“, – teigė S.Švaikovskis.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais vyravusi pastatų gigantomanija nyksta ne tik dėl to, kad didelius statinius sunku išlaikyti. Anot klebono, mažos bažnyčius suvienija parapijiečius, kiekvienas jaučiasi matomas ir išgirstas. „Žmonės arčiau vienas kito, arčiau kryžiaus“, – teigė pašnekovas.
Kiek galutinai kainuos naujosios parapijos komplekso statybos – nėra aišku. Per tuos metus, kol buvo varstomos valdininkų durys, kaina gerokai pasikeitė. „Gali būti, kad mokėsime kur kas mažiau. Tiesa, sulaukiame nemažai paramos – kad ir medeliai ar būrys talkininkų. Mums tokia pagalba yra didžiulė“, – tvirtino klebonas.
Senamiestį gaivins šventovė
Iki šiol lyg neįgyvendinama utopija skambėjusi mintis atstatyti senamiestyje nuo pat viduramžių stovėjusią šv.Jono bažnyčią tampa vis realesnė. Dabartinėje Turgaus gatvėje šventovė buvo įkurta apie 1258 metus. 1696-1706 m. šioje vietoje pastatyta bažnyčia su 39 metrų aukščio bokštu. 1854 m. bažnyčią nuniokojo gaisras, po kelių metų ji buvo vėl atstatyta, kol vėl nugriauta II pasaulinio karo metu.
Šv.Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinei grupei priklausanti Lilija Petraitienė pasidžiaugė – pagaliau gautas leidimas atstatyti šventovę. „Turėjome nemažai problemų – juk statybos vyktų pačiame senamiestyje, kur reikalavimai itin dideli. Bažnyčios bokštas bus perprojektuotas, kad atitiktų autentišką vaizdą. Iki tol, kol prasidės statybos, teritorijoje turės pasidarbuoti archeologai“, – pasakojo pašnekovė. Evangelikų liuteronų bažnyčia primins senąją šv.Jono bažnyčią, miestelėnų puikiai pažįstamą iš senųjų atvirukų, tačiau statinio tūris bus kiek mažesnis.
„Siluetas bus autentiškas, tik tūris mažesnis. Nesiekiame, kad bažnyčios atstatymas virstų amžiaus statybomis. Esu ekonomistė ir puikiai žinau, ką reiškia išlaikyti ir apšildyti didžiulius statinius“, – teigė L.Petraitienė.
Atstatyta šv.Jono bažnyčia taptų simboliu visiems Klaipėdos krašte gyvenusiems ir tebegyvenantiems evangelikams liuteronams. Juolab kad šioje bažnyčioje kadaise meldėsi ir Prūsijos karalienė Luizė.
Šventovė turėtų tapti ir nauju traukos centru į Klaipėdos senamiestį, mat čia ketinama rengti ne tik pamaldas bet ir kamerinius koncertus, o bokštas turėtų tapti miesto apžvalgos vieta turistams.
Skaičiuojama, kad bažnyčios atstatymui prireiks maždaug 10 mln. Lt. Dalį finansavimo tikimasi gauti iš liuteronų bendruomenės, dalį iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų. Apie 40 tūkst. Lt šventovei atstatyti jau yra paaukoję klaipėdiečiai Planuoja plėtrą
Plėtrą planuoja ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapija. Prie Rumpiškės gatvėje veikiančios 1960-aisiais statytos bažnyčios ketinama statyti parapijos namus su susirinkimų sale, klasėmis, biblioteka, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis. Naujieji statiniai, architektūriniu braižu panašūs į bažnyčią, atsirastų vietoje menkvaverčių pastatų. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų taryba praėjusią savaitė nepritarė projekto koncepcijai, esą ji pernelyg chaotiška ir koreguotina.
