Klaipėdoje – įtarimai dėl COVID-19 protrūkio

„COVID-19 protrūkis. Gydytojai sakė – daug sergančiųjų“, – pastarosiomis dienomis „Vakarų ekspresas“ sulaukė tokių žinučių iš skaitytojų. Pradėjus domėtis esama situacija, paaiškėjo, kad iš tiesų sergamumas COVID-19 vėl ėmė augti.
Jūros šventės eisena
Jūros šventės eisena / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, pastarųjų 7 dienų užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius Lietuvoje pakilo 23,9 proc., Klaipėdoje pokytis – dar didesnis.

„29-ąją šių metų savaitę (liepos 15-21 dienomis) Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 34 atvejai, 30-ąją savaitę (liepos 22-28 dienomis) – jau 74 atvejai. Klaipėdoje skaičiai per paskutines dvi savaites pakilo nuo 16 iki 36 atvejų. Paskutinės savaitės duomenis turėsime pirmadienį popiet ir galėsime palyginti bei paanalizuoti plačiau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Valstybės duomenų agentūros skaičiai rodo, kad paskutinę liepos dieną uostamiestyje COVID-19 jau sirgo 76 žmonės.

„Nelabai aiškios plitimo priežastys: lyg ir klimato sąlygos geros – šilta, tačiau skaičiai rodo, kad sergamumas COVID-19 didėja“, – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Visgi jis neatmeta galimybės, kad tam įtakos turi ir masiniai susibūrimai švenčių ir renginių metu, tarp jų ir Jūros šventė.

„Būna tokių žmonių, kurie serga lengva forma, nelabai jaučia, o masiniuose susibūrimuose, koncertuose toks žmogus gali sėkmingai virusu pasidalinti su kitais. Prie tokio žmogaus pabuvus valandą ar panašiai, jei esi silpnesnės imuninės sistemos, gali tapti viruso nešiotoju“, – sakė R.Grigaliūnas.

Jis pripažįsta ir tai, kad reali COVID-19 situacija Klaipėdoje situacija gali būti dar kitokia: „Dalis žmonių, kad ir serga, nesikreipia į gydytojus ir tai statistikoje neatsispindi.“

R.Grigaliūnas rekomendavo nepamiršti per pandemiją išmoktos čiaudėjimo ir kosėjimo kultūros, rankų plovimo ir dezinfekavimo bei kitų reikalingų saugos priemonių.

„Veido kaukių žmonės nešioti nebenori, bet reikėtų nepamiršti nuolat plauti ir dezinfekuoti rankas. Ypač ten, kur praeina daug žmonių. Tarkime, vaikų karstyklės ir supynės. Eina vienas vaikas, liečia supynes, kitas, trečias ir taip masiškai. Vėliau su tomis pačiomis neplautomis rankomis trina akis, nosį, rankomis deda maistą į burną ir panašiai.

Reikėtų to vengti ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl galimų žarnyno ir kitų ligų“, – pabrėžė R.Grigaliūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis