Pasikeitus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui, tie, kurie iki šiol deklaruodavo savo gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, susidurs su problemomis. Nuo naujųjų metų įrašas apie jų deklaruotą gyvenamąją vietą turėtų tiesiog pradingti.
88 tūkst. lietuvių „gyvena“ savivaldybėse
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, šiuo metu yra 9700 klaipėdiečių, kurie gyvenamąją vietą deklaravo prie savivaldybės.
Šie žmonės gali nebegauti socialinės paramos, jei į tokią pretendavo, nebepretenduoti į Klaipėdos miesto darželius, mokyklas.
Šiuo metu visoje Lietuvoje yra per 88 tūkst. gyventojų, kurie deklaravę savo gyvenamąją vietą prie savivaldybių. Tokia praktika susiformavo per keliolika metų. Žmonės, besinuomojantys būstus, atvykę į svetimą miestą deklaruodavo gyvenamąją vietą prie savivaldybių, kad gautų paramą, nekiltų problemų gaunant vaikui vietą darželyje, dalyvaujant rinkimuose.
Numatyta, kad po naujųjų metų savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravę galės būti tik žmonės, kurie neturi kur gyventi, pilnametystės sulaukę vaikų namų auklėtiniai, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys bei tie, kurie gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. Tačiau tokių asmenų, skaičiuojama, vien uostamiestyje yra apie kelis šimtus.
Klaipėdoje per mėnesį apie 330 gyventojų pranešdavo deklaravę savo gyvenamąją vietą kitur. Vieni susitarė su giminaičiais, kiti deklaravo nuomojamuose būstuose, kiti spėjo įsirengti savo namus.
„Pastebėjome tendenciją, kad daugiau gyventojų „išsikelia“ gyventi į rajonus ir taip Klaipėdoje mažėja gyventojų“, – teigė Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.
Nuomotojai bijo įnamių
„Labiausiai nerimaujama, kad nuomotojai nenori leisti gyventojams deklaruoti gyvenamosios vietos. Tačiau nereikia bijoti – dėl to nuomininkas neįgis teisės į būstą, net jei jis augina nepilnamečius vaikus. Galima sudaryti terminuotas nuomos sutartis, pasibaigus sutarčiai, automatiškai nustos galioti ir deklaruotos vietos statusas“, – aiškino A.Daujotienė.
Taip pat pažymima, kad įvesta ir tvarka – į vieną butą negali „deklaruotis“ būrys gyventojų. Paskaičiuota, kad vienam žmogui turi tekti bent 5 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, apie 90 proc. būsto nuomos verslo plyti „šešėlyje“. Klaipėdos miesto savivaldybė nuomotojus skatina pranešti apie savo veiklą ir už metinį leidimą mokėti vos 1 eurą.
„Bet problema ta, kad žmonės bijo rodyti gautas pajamas ir todėl nesutinka, kad nuomininkai deklaruotų jų nuosavybėje savo gyvenamąją vietą“, – pažymėjo A.Daujotienė.
Daugiau problemų turi tie, kurie nuomojasi būstą ir laukia socialinio būsto eilėje. Po Naujų metų, neradę, kur galėtų „deklaruotis“, jie gali netekti vietos eilėje.
