Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusiame Klaipėdos miesto vadovų, ligoninių, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovų pasitarime aptarti įvairūs variantai, ką būtų galima daryti.
Išnaudos esamą infrastruktūrą
„Kalbėjome, kur galėtų būti kitos bazės, į kurias „kovidiniai“ ligoniai būtų vežami užsipildžius Klaipėdos universitetinei, Respublikinei Klaipėdos, Jūrininkų ligoninėms. Norėčiau pabrėžti, kad palapinių klausimas yra visiškai kritinei situacijai, nes pirmiausia bandysime išnaudoti esamą infrastruktūrą.
Buvo paminėta keletas vietų, pastatų tiek Klaipėdos mieste, tiek už Klaipėdos mieto ribų, kur, atlikus tam tikrus organizacinius dalykus, perkrausčius ligonius kitur, būtų galima pritaikyti „kovidiniams“ pacientams“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Pritaikant patalpas koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms gydyti, pasak G.Neniškio, bus būtina pasirūpinti šildymu, aprūpinti deguonies atsargomis ir užtikrinti, kad būtų personalo.
Numatytos įstaigos, kurios galėtų tapti naujomis bazėmis, G.Neniškio teigimu, yra skirtingo pavaldumo, tad reikės kalbėtis ir su kaimyninėmis savivaldybėmis, ir su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau tikimasi, kad prireikus bus suorganizuota keli šimtai vietų.
„Pirmiausia bus išnaudojami šie rezervai, o toliau kreipsimės į ministeriją klausdami, kokia situacija su modulinėmis ligoninėmis. Tikriausiai jos bus trys, po vieną didžiausiuose miestuose, bet kada ir kaip, neaišku. Taip pat kreipsimės į kariuomenę, paklausti, kokios galimybės karinėms ligoninėms atsirasti mūsų ligoninių prieigose. Jeigu susidarytų tokia situacija, ligoniai galėtų būti guldomi ir karinėse ligoninėse prie ligoninių, o personalas dirbtų ir pastatuose, ir lauko ligoninėse. Guldyti ligonius arenose ar panašiai yra visiškai nerealūs dalykai“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.
kreipsimės į kariuomenę, paklausti, kokios galimybės karinėms ligoninėms atsirasti mūsų ligoninių prieigose, – teigė G.Neniškis.
Nerimas dėl personalo
G.Neniškio teigimu, po pirmosios koronaviruso bangos ligoninių vadovai iš anksto pradeda kalbėti apie resursus.
„Situacija kol kas kaip ir valdoma, lovų dar pakanka, yra užpildyta apie 70-80 procentų lovų, bet paieškojus galimybių galbūt galima atsisakyti kai kurių stacionarų skyrių, gal atsirastų dar keliasdešimt lovų. Sudėtinga situacija yra su medikais. Ji arti kritinės, bet riba būtų pasiekta tada, jei kažkas susirgtų iš medikų. Tada būtų tikrai pakankamai sudėtinga“, – sakė jis.
Savaitės pradžioje Klaipėdos miesto ligoninių vadovai „Vakarų ekspresui“ teigė, kad palengva pradedamas jausti medikų stygius. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba ir kiti skyriai, kuriuose reikia darbuotojų, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dalis personalo yra izoliacijoje. Kiek lengvesnė situacija yra Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.
Bandys įsigyti daugiau priemonių
Šią savaitę Klaipėdoje pradėjo veikti ir antrasis mobilus patikros punktas. Kol kas jis veikia ne visu pajėgumu, specialistai jame dirba viena arba dviem pamainomis.
„Galėtų dirbti ir trimis, bet iš pradžių poreikis buvo didelis, o dabar šiek tiek tyrimų skaičiaus augimas sustojo“, – sakė G.Neniškis.
Jis akcentavo, kad šiuo metu priemonių tyrimams atlikti netrūksta, tačiau jų turima maždaug mėnesiui-pusantro.
Klaipėdos universitetinė ligoninė, Savivaldybės administracijos vadovo žiniomis, pati taip pat vykdys priemonių pirkimą, kad turėtų ir savų resursų, nors jai reikalingų priemonių turėtų tekti ir pagal centralizuotus pirkimus.
„Jei netyčia Vyriausybės lygmeniu šitas pirkimas užtruktų, ligoninė galėtų naudoti savo priemonių resursus. Suprantu, kad panašiai elgiasi visos įstaigos“, – apibendrino G.Neniškis.
