Klaipėdoje minimas krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis

Sekmadienį Klaipėdoje vyks iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, parodų „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ bei „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.“ atidarymas, bus aukojamos Šv. Mišios už Klaipėdos kraštą, vyks koncertai.

Vienas svarbiausių sausio 15-osios renginių – teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“.

Anot organizatorių, nors šiuos metus Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais, išskirtinai daug proginių renginių vyks būtent istoriškai svarbią dieną, kuri minima kaip Klaipėdos diena. Kai kuriuose jų dalyvaus garbingi svečiai, tarp jų – ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“

Klaipėdos krašto dienos renginiai sekmadienį prasidės Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų pagerbimu, tuo pat metu Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijoje vyks iškilmingos pamaldos už Klaipėdos kraštą.

Vidurdienį vyks iškilmingas-tradicinis minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ Klaipėdos skulptūrų parke. Paminklas Klaipėdos skulptūrų parke, ant Klaipėdos kapinėse palaidotų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių kapo pastatytas 1925 metais Lietuvos šaulių sąjungos XX rinktinės iniciatyva. Ceremonijoje turėtų dalyvauti aukščiausi šalies vadovai, Lietuvos kariuomenės atstovai. Iškilmes šiemet papildys Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas.

Sekmadienį numatyta ir iškilminga kryžių atidengimo ceremonija. Jie skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 metais Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti. Ceremoniją organizuoja Prancūzijos ambasada.

Jos iniciatyva sekmadienį Klaipėdos universiteto miestelyje bus atidengta atminimo lenta, žyminti, kad 1920–1923 metais tuometėse Klaipėdos kareivinėse buvo įsikūręs Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionas.

Prefektūros šturmas

Vienas ryškiausių Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“, vyksianti Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje.

Anot renginio organizatorių, tokia Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvys šventės dalyviai, Lietuvoje vyks pirmą kartą. Atkartojamo sukilimo metu vyks inscenizuotos sukilėlių kovos, lydimos imitacinių šūvių ir sprogstančių granatų triukšmo. Bus galima stebėti ne tik teatralizuotas, aikštėje vykstančias scenas, bet ir ekrane pasakojamą istoriją.

Renginyje dalyvaus karo istorijos klubas „Grenadierius“, karo istorijos mylėtojai iš Lenkijos ir klaipėdiečio, karybos istorijos entuziasto Egidijaus Kazlauskio komanda. Pagrindinius mūšio dalyvius vaidins Klaipėdos dramos teatro aktoriai Donatas Švirėnas, Linas Lukošius ir Vaidas Jočys.

Teatralizuotos rekonstrukcijos metu bus galima pamatyti senovinius automobilius iš Albino Monstavičiaus, būsimo senovinių automobilių ir motociklų muziejaus Klaipėdoje fundatoriaus, kolekcijos.

Organizatoriai žada, jog renginys žiūrovus nukels šimtmečiu atgal ir atskleis to meto autentiką, kovos reikšmę ir Klaipėdos susigrąžinimo svarbą. Taip bus pagerbti žuvę savanoriai ir įprasminti 1923-ųjų sausio 10–15 dienų įvykiai.

Teatralizuota rekonstrukcija atkartos 1923-ųjų metų sausio įvykius Klaipėdoje, kurių metu vyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100 Lietuvos savanorių sausio 10 dienos naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami susigrąžinti uostamiestį.

Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.

Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16 dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos.

Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.