Prieš 170 metų tuometinis laivybos inspektorius išleido įsakymą, pagal kurį visi Kuršių marių žvejai privalėjo paženklinti laivus stačiakampiais ženklais. Šie ženklus pradėjo puošti pačių išdrožinėtais spalvotais simboliais, kuriais kartais išreikšdavo visą šeimos istoriją ar svajones.
Manoma, kad būtent taip gimė unikali Kuršmarių žvejų vėtrungių tradicija. Nunyko ji po Antrojo pasaulinio karo, autentiškų klaipėdietiškų vėtrungių iš viso nėra išlikę.
Manau, miestiečiai, kurie įsigilins į šitas vėtrunges, nustebs ir tikrai sužinos daugiau apie savo miestą, negu žinojo iki šiol, – sako vėtrungių meistras Laurynas Juodeška.
Šiuos metus Vėtrungių metais paskelbusi Klaipėda užsibrėžė jas sukurti iš naujo. Anuomet dabartinę uostamiesčio teritoriją sudarė penkios vietovės: Klaipėda, Amtsvitė, Bomelsvitė, Smeltė ir Kopgalis. Naujosios vėtrungės simboliais pasakos kiekvienos vietovės istoriją.
„Manau, miestiečiai, kurie įsigilins į šitas vėtrunges, nustebs ir tikrai sužinos daugiau apie savo miestą, negu žinojo iki šiol“, – sako vėtrungių meistras Laurynas Juodeška.
Liepos 17-ąją uostamiestyje bus atidaryta pirmoji vėtrungių alėja. Šiauriniame rage iš viso išsirikiuos net 20 vėtrungių.
„Bus pristatomos visų Klaipėdos krašto vėtrungių miestų, jeigu taip galima pasakyti, vėtrungės – tai yra, ten bus galima pamatyti ir Neringos, ir Šilutės r., ir Klaipėdos. Žinoma, ko gero, pačios gražiausios Klaipėdos miesto vėtrungės. [..] Tai lyg preliudija, priminimas, kad artėjant Regionų metams, mes tikrai turime ką pasiūlyti Lietuvai, o gal ir visam pasauliui“, – teigia Klaipėdos savivaldybės Kultūros sk. vedėjas Narūnas Lendraitis.
Pirmieji unikalias pamario krašto vėtrunges galės pamatyti Dainų šventės dalyviai – tik šiemet įteisinto Mažosios Lietuvos regiono delegacijos jas neš šventės dalyvių eitynėse Vilniaus gatvėmis.
