Šventės organizatoriai kelias savaites ieškojo tinkamos žaliaskarės. Tokią rado ne kur miške, o pačiame mieste. Raseinių gatvės kieme jau 30 metų augo tėvo Ramučio Petruškevičiaus ir dukters Aurelijos pasodinta eglė.
Ši eglė kaip mat pakerėjo šventės organizatorius. Praėjusią savaitę ji atgabenta į Teatro aikštę.
Šalia Klaipėdos dramos teatro pastatyta eglė nepapuošta ryškiaspalviais papuošimais: burbulais, angelais ar kitokiomis įmantrybėmis.
„Mūsų vis klausia, kaip bus puošiama eglė, ar bus kabinami burbulai. Atsakome, kad vienas didžiulis burbulas jau stovi Teatro aikštėje, kitų nereikia“, – prieš šventę intrigavo apie Jacqueso Rivalio meninę akcentą kalbėdama kalėdinių renginių programos Klaipėdoje vadovė Dalia Grikšaitė.
Lietuvos kultūros sostine kitąmet tapsianti Klaipėda ėmė lygiuotis į Europos didmiesčius, kur tradiciškai puošiamos ne karkasinės eglės, o natūralios.
Didžiausią puošmeną kūrė žybsinčios girliandos ir žiemos pasaką primenantis prancūzų menininko J.Rivalio kūrinys „I Love Klaipėda“. Kelias dienas uostamiestyje plušęs kūrėjas Taravos Anikės skulptūrą pavertė sniego princese. Klaipėdos simboliu vadinamą skulptūrą uždengė kupolas, kuriame visada siaučia pūga. Šis meno kūrinys primena vaikystėje turėtus stiklo burbulus, kuriuos papurčius ima „snigti“.
Šventinį vakarą, sužibus visiems Teatro aikštės akcentams, nušvito ir Atgimimo aikštėje įkurdinta 20 metrų aukščio karkasinė eglutė.
