Prezidentą pasitiko Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys.
Tai – pirmas Vokietijos prezidento vizitas Lietuvos ir Klaipėdos istorijoje. Anot A.Baublio, tai labai didelis įvykis ir svarbus ženklas, kad Vokietija atsigręžia į Rytų Europą, Baltijos kraštus. „Manau, kad iš to išloš visos pusės, kadangi čia gyvuoja ir verslo interesai, ir kultūriniai mainai“, – teigė A.Baublys.
J.Gauckas trumpos viešnagės metu stabtelėjo prie kertinio akmens ir atminimo lentos, kurie bažnyčios atstatymo vietoje buvo pastatyti pernai rugpjūtį. Prezidentas paspaudė ranką būreliui Klaipėdoje gyvenančių senųjų vokiečių. Viena jų prezidentui įteikė lininę juostelę su Klaipėdos simbolika.
Po to J.Gauckas išvyko į Simono Dacho namus, kur susitiko su liuteronų bažnyčios vyskupu Mindaugu Sabučiu, Klaipėdos vokiečių bendruomene, „Vilko vaikų“ bendrijos nariais. Susitikimas vyko daugiau kaip valandą.
Sugriauta per karą
Liuteronų bendruomenės nariai ir šiandien pasakoja, kaip bažnyčioje tuokėsi jų tėvai, kaip buvo patys joje pakrikštyti.
Pačiame miesto centre, šalia Šv. Jono kalnelio dar praėjusio amžiaus pradžioje stovėjo iškili bažnyčia, kuri buvo svarbiausia prieškario Memelyje. Turima duomenų, jog 1925 metais 94 proc. Klaipėdos gyventojų buvo evangelikai liuteronai (apie 150 tūkstančių). Šiuo metu bendruomenė gana nedidelė – apie 1 000 žmonių.
Per karą bažnyčia buvo nušluota nuo žemės paviršiaus, jos vietoje sovietmečiu veikė parduotuvė. Liuteronų bendruomenės nariai ir šiandien pasakoja, kaip bažnyčioje tuokėsi jų tėvai, kaip buvo patys joje pakrikštyti.
Šv. Jono bažnyčia netoli Danės statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m. Tuomečio pastato bokštas siekė 39 metrus. 1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui nukentėjo ir šv. Jono bažnyčia.
Prabėgus porai metų miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, paaukštintas ir bažnyčios bokštas iki 75 metrų. Bažnyčia tapo vienu iš gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje Klaipėdos nuotraukoje. Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo.
Vienoje seniausių Vakarų Lietuvos krikščionių bažnyčių vietoje ir dabar vyksta pamaldos.
Šiandieninei liuteronų bendruomenei iš senosios bažnyčios neliko jokių istorinių materialinių vertybių, manoma, kad jos galėjo iškeliauti į užsienį. Po gaisro kareiviai joje buvo radę išlikusią Kristaus skulptūrą, kur ji pateko – nežinia. Šiuo metu vietą, kur stovėjo religiniai namai Turgaus gatvėje, žymi tik gyvatvorė. Pernai vasarą čia užkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.
Projektas parengtas
Bažnyčios atstatymo darbai jau įsibėgėję – parengtas projektas, sparčiai renkamos lėšos. Bažnyčia bus atstatoma pagal vilnietės architektės Elenos Nijolės Bučiūtės parengtą projektą. Siluetas primins senąją bažnyčią, tačiau jos tūris ir proporcijos bus mažesnės.
Kol kas bažnyčios atstatymas dar nepradėtas, mat norima būti tikriems dėl finansavimo. Paramą yra pažadėjusi ir Vokietija.
Liuteronų bažnyčios sėkmingai veikia Nidoje ir Juodkrantėje, jose rengiami koncertai ir kiti renginiai. Klaipėdos liuteronų bendruomenė turi tokių pačių vilčių – atstačius bažnyčią miestiečius pakviesti į renginius.
Vokietijos prezidentas J.Gauckas ir Dalia Grybauskaitė šeštadienį viešės ir Nidoje, kur atidarys 17-ąjį Thomo Manno festivalį. Planuojama, kad šventėje dalyvaus ir Valdas Adamkus.
Formalus vizitas
Papildyta 12.55 val. Anot Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos klebono Reinholdo Moro, tai buvo formalus Vokietijos prezidento vizitas Klaipėdoje. Pažadų dėl evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo finansavimo J.Gauckas nedalijo.
„Apžiūrėjo, kur bus statoma bažnyčia, pabendravo su vokiečių bendrija, pažadėjo, kad kai nebeis tokių svarbių pareigų, pažiūrėti atstatytos bažnyčios atvyks kaip turistas. Jis negali pažadėti, kad duosiu milijoną ar dešimt, šiuo klausimu ir toliau tarpininkaus ambasada“, – sakė kunigas. Anot jo, kol bus atstatyta bažnyčia, dar praeis nemažai laiko.
