XIII a. pr. kryžiuočių ordino įsikūrimas prie Baltijos jūros turėjo didžiulę įtaką vakarų baltų genčių vystymuisi. Viena iš genčių patyrusi didžiausią Ordino įtaką – prūsai.
Nors ant senųjų prūsų piliakalnių ir šventviečių buvo statomos krikščioniškos mūrinės pilys ir bažnyčios, jie dar ilgai išlaikė daugumą savo papročių ir savitą kultūrą. Du šimtus metų prūsų visuomenėje vyko ekonominiai ir politiniai pokyčiai, įtakoti Ordino valdžios: vystėsi prekyba ir amatai, stiprėjo turtingųjų ir miestiečių sluoksniai.
Šį prūsų istorijos laikotarpį išsamiai pristato paroda „Prūsija Žalgirio mūšio epochos metu“. Parodą parengė Rusijos federacijos Kaliningrado srities Istorijos ir dailės bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejai. Paroda skirta Žalgirio mūšio 600–osioms metinėms paminėti. 1410 m. liepos 15 d. vakarinėse prūsų žemėse įvykęs Žalgirio mūšis tapo lūžio tašku, pakeitusiu prūsų tautos ir Ordino valstybės, likimus.
Parodos stenduose pristatoma unikali, Lietuvoje dar nematyta XIII–XV a. Ordino laikotarpio prūsų medžiaga. Joje pateikiamas Ordino įsikūrimas prūsų žemėse, ką liudija išlikusių pilių ir bažnyčių nuotraukos. Turtingą prūsų kultūros palikimą atspindi radinių iš Alt–Wehlau (Vėluvos) kapinyno vaizdai, o miestietišką kultūrą bei prekybinius ryšius su kitais Vakarų Europos miestais pristato Karaliaučiaus pilies ir Liobenichto archeologinių radinių fotografijos.
Parodą papildys XIII–XV a. eksponatai iš kuršių kapinynų, saugomų Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologijos rinkiniuose. Kuršiai – viena iš turtingiausių ir karingiausių vakarų baltų genčių, taip pat buvo pavaldi Ordinui ir palaikė tamprius prekybinius bei kultūrinius ryšius.