Taip skambiai politikų pavadintos uostamiesčio prieigos (teritorija tarp Vilniaus pl. ir Tilžės g.) turėjo tapti vienu iš investicijų traukos ir miesto ekonominio augimo centrų. Deja, iki šiol ši teritorija apleista, o joje žemes valdantys verslininkai apie drąsius plėtros planus nebekalba.
Ekspertų tarybai pateiktas svarstyti 18 ha žemės sklypo Vilniaus pl. 5 detaliojo plano koncepcijos projektas numato šio sklypo skaidymą į 6 mažesnius sklypelius, jiems nustatoma komercinė paskirtis, užstatymo režimai.
Pakilimo laikotarpiui procesas buvęs atvirkštinis. Sklypo savininkai – bendrovė „Ferteksos transportas“ – tuomet sklypą didino ir jį planavo pagal konkretaus investuotojo poreikius. Dėl ekonominio sunkmečio buvęs investuotojas planus pakeitė, o šiandienos verslo konsultantai žemės savininkams jau pataria, jog rinkoje didesnę paklausą turi mažesnio ploto sklypai. Koncepcijos projektą rengianti bendrovė „NDP Klaipėda“ (proj. vadovas V. Mikalauskas, arch. E. Petrauskas) prie pagrindinio įvažiavimo į miestą besišliejantį sklypą padalijo 6 dalis, nustatė galimas užstatymo ribas bei pastatų aukščius (iki 29,5 m), pateikė transporto organizavimo schemą.
Ekspertų tarybos nariams kilo klausimų, kodėl ribojamas numatomas pastatų aukštingumas, jeigu miesto aukštybinių pastatų schema šioje vietoje leidžia statyti iki 60 metrų aukščio pastatus. Aukščiausius statinius koncepcijos rengėjams rekomenduota planuoti palei Vilniaus plento liniją ir taip „įrėminti“ šio transporto koridoriaus erdvę.
Daugiausiai diskusijų sukėlė koncepcijos projekto transporto sprendiniai. Su planuojamu sklypu besiribojančių teritorijų detaliuosiuose planuose ties sklypu numatyta magistralinė gatvė, jungianti Vilniaus pl. ir Tilžės g. bei viadukas po arba per Vilniaus plentą. Koncepcijos rengėjai susisiekimui su naujai planuojama teritorija pasirinko kitą, laikiną variantą – transportą į sklypą nukreipti iš Vilniaus pl. į „auksiniame trikampyje“ suplanuotą Sudmantų gatvę.
Laikinas transporto sprendinys sulaukė abejonių ir dėl eismo saugumo, ir dėl gatvės linijos pagrįstumo. Ekspertų nuomone, sklypo savininkai ir projektuotojai dėmesį turėtų sutelkti į magistralinės gatvės ir viaduko projektą. Esą tai būtų ne tik svarbus žingsnis šios teritorijos plėtrai, bet didėtų ir planuojamo sklypo patrauklumas bei vertė.
Ekspertų pastabose koncepcijos rengėjams – rekomendacijos brėžiniuose aiškiai pažymėti žaliuosius plotus, numatomą transporto srautų judėjimą sklypo viduje, parodyti, kaip šio sklypo sprendiniai siejasi su gretimų sklypų projektais.
Koncepcijos projektas artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Klaipėdos miesto tarybos teritorijų planavimo komitetui.
