Viena gražesnių Klaipėdos senamiesčio vietų – Jono kalnelis iki šiol nebuvo pakankamai išnaudotas. Todėl šiemet Muzikinis teatras ryžosi XIII – jo festivalio „Muzikinis pajūris“ baigiamąją dalį surengti būtent Jono kalnelyje ir pavadinti „Klaipėdos operos bastionu“, juolab, kad toks pavadinimas tinka istorinei vietai.
Jono kalnelio sala, kur buvo įrengta scena, – ravelinas. Jis uostamiestyje atsirado XVII a.. Tuomet Klaipėda buvo apjuosta bastionine gynybine sistema. Ravelinas, istorikų ir architektų aiškinimu, yra trikampis pagalbinis pastatas priešais tvirtovės griovį tarp bastionų, iš kurio kryžmine ugnimi apšaudydavo prieigas prie tvirtovės apvado, ugnimi paremiant gretimus bastionus.
Muzikos salvės iš „Klaipėdos operos bastiono“ buvo iššautos liepos 30 d. Skambėjo vienas populiariausių pasaulinės muzikos lobyno kūrinių – Karlo Orfo sceninė kantata „Carmina Burana“, kurią atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, vadovaujamas Vladimiro Konstantinovo, solistai Valerija Balsytė, Mindaugas Rojus, Algirdas Bagdonavičius. Dirigavo jaunas dirigentas Modestas Barkauskas.
Šiemet bakalauro studijas profesoriaus Juozo Domarko klasėje baigęs M. Barkauskas pasiūlymą diriguoti „Carminą Buraną“ priėmė kaip rimtą iššūkį. „Tai vienas populiariausių pasaulyje kūrinių. Esama tiek daug jo interpretacijų, kad kažkuo nustebinti būtų sunku, todėl pat sau kėliau užduotį tiesiog visus atlikėjus ir klausytojus įtraukti į tą Fortūnos ratą“, – kalbėjo dirigentas.
Pasiklausyti „Carminos Buranos“ susirinko daug žiūrovų. Už simbolinę kainą įsigijusieji bilietus įsitaisė arti scenos, kiti – ant pylimo šlaitų bei suolų anapus vandens. Nusivylusiųjų tą vakarą nebuvo, juolab, kad po „Carminos Buranos“ žiūrovai dar galėjo pamatyti teatro šokėjų trupės parengtą efektingą šokio spektaklį „Nuo flamenko iki džiazo“.
Antrosios dienos popietė buvo užleista vaikams. Koncertavo Gargždų vaikų muzikos mokyklos dainavimo studijos „Svirplys“ auklėtiniai. Gaila, kad kiti kviesti vaikų kolektyvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturėjo galimybių atvykti.
Gargždiškius vaikus vakarop pakeitė Muzikinio teatro artistai. Žiūrovai pamatė vieną publikos labiausiai mėgstamų šokio spektaklių „Meilė prie jūros“ pagal Danieliaus Dolskio ir Algimanto Raudonikio dainas. Naujoje erdvėje šis spektaklis sužibo kitomis spalvomis ir ekspresyvia nuotaika ir sulaukė nuoširdžių publikos aplodismentų.
Saulei leidžiantis programą užbaigė Lietuvos ir užsienio žvaigždžių Operos gala koncertas, sutraukęs nė kiek ne mažesnę auditoriją nei tuo pat metu Kruizinių laivų terminale vykęs televizijos konkurso „Chorų karai“ dalyvių koncertas bei Teatro aikštėje vykusi „Rokenrolo fiesta“. Teatro solistai Valerija Balsytė, Rita Petrauskaitė, Dalia Kužmarskytė, Svetlana Konstantinova, Aurelija Dovydaitienė, Loreta Ramelienė, Judita Butkytė, Mindaugas Rojus, Artūras Kozlovskis nenusileido užsienio operos žvaigždėms. Net nuo pylimo šlaitų iki scenos ataidėdavo jiems skirti šūksniai „bravo“. Koncerte dalyvavo ir Latvijos operos žvaigždė jaunas tenoras Viesturas Jansonas, orkestrui dirigavo taip pat Latvijos nacionalinės operos dirigentas Normundas Vaicis.
„Klaipėdos operos bastiono“ uždarymo akordai nuskambėjo rugpjūčio 1 d. Pirmiausia publika buvo pakviesta pasižiūrėti Virginijaus Pupšio trumpų muzikinių istorijų „Alsuoti“, kurias nauja erdvė taip pat neatpažįstamai pakeitė. O paskutinės muzikos salvės iš „Klaipėdos operos bastiono“ iššovė Operetės gala koncerte. Jau minėtų solistų ir dirigento Normundo Vaicio publika tiesiog nenorėjo paleisti.
Tris dienas vykusi muzikos šventė sutraukė ypač kultūringą publiką. Jūros šventės metu uostamiestyje alus liejosi laisvai, tačiau Jono kalnelis buvo virtęs tauria, prasminga, atsiribojusia nuo centrinės miesto dalies triukšmingo šurmulio oaze. Dar tebevykstant „Klaipėdos operos bastiono“ renginiams imta svarstyti, kaip sutvarkyti Jono kalnelio komplekso erdvę, įrengti sceną, galbūt ir ant vandens, kad klasikinė muzika po atviru dangumi skambėtų kaip Austrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, kad uostamiestyje atsirastų nauja tradicija.
