Dar lapkričio 30 dieną žiniasklaidoje buvo paskelbta apie FNTT atliekamą tyrimą ir apie tai, kad ligoninėje lankėsi FNTT pareigūnai. Tuo metu FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkas Rolandas Šlepetys BNS atsisakė nurodyti, ar tyrime kam nors yra pareikšti įtarimai. Pasak jo, sulaikytų asmenų nėra.
„Atliekame ikiteisminį tyrimą dėl galimo netinkamo lėšų panaudojimo, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai Klaipėdoje. Tiek galiu pasakyti“, – BNS prieš maždaug mėnesį sakė FNTT vadovas Antonis Mikulskis.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo
Tačiau 15min turimame FNTT rašte rašoma, kad įtarimai buvo pareikšti Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui J.Sąlygai. Apie tai buvo informuota ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Ikiteisminiame tyrime 2017-11-30 Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui Jonui Sąlygai įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje“, – rašoma FNTT rašte.
Baudžiamojo kodekso 228 straipsnis kalba apie piktnaudžiavimą. Šio straipsnio 1 dalyje rašoma: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“
15min susisiekė su J.Sąlyga, tačiau šis teigė negalintis nieko komentuoti ir perdavė ligoninės viešųjų ryšių specialistės kontaktą.
Paklausus, ar viešųjų ryšių specialistė tikrai galės komentuoti jam asmeniškai pareikštus įtarimus, ligoninės vadovas atsakė: „Žinot, tikrai gali komentuoti mano viešųjų ryšių specialistė, nes aš nieko negaliu jums aiškinti apie tai.“
Tačiau Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistę Jolantą Juškevičienę nustebino 15min klausimai, nes ji teigė apie įtarimus ligoninės vadovui nieko nežinanti.
„Negaliu pakomentuoti šituo klausimu nieko, nes nesu informuota. O čia jūs tikrus faktus turit? Nieko apie tai negirdėjau“, - stebėjosi J.Juškevičienė.
J.Sąlyga yra ne tik Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius, bet ir Klaipėdos miesto tarybos narys nuo socialdemokratų partijos. Jis taip pat yra Klaipėdos universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras.
2004 metais J.Sąlyga už nuopelnus Lietuvos Respublikai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Įtarimų sukėlė katilinės Švėkšnoje modernizacija
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad ligoninėje apsilankę FNTT pareigūnai paėmė dokumentus susijusius su Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentu Švėkšnoje. Šią įstaigą ligoninė perėmė 2010 metais, iki tol Švėkšnos sveikatos įstaiga veikė kaip savarankiškas objektas.
Perėmus šią įstaigą buvo peržiūrėti visi kaštai, kurie pasirodė itin dideli šildymui, įstaiga ir karštas vanduo šildytas skalūnų dujomis, tad buvo gautas įspėjimas dėl neefektyviai naudojamų lėšų ir teršiamos aplinkos. Šildymo kaštai Švėkšnos sveikatos įstaigoje buvo vieni didžiausių šalyje tarp sveikatos priežiūros įstaigų.2014 metais ligoninė pateikė projektą, o 2015-iais konkursą laimėjusi įstaiga ėmė modernizuoti biokuro katilinę. Darbai baigti pernai lapkritį.
„Prieš mėnesį, spalį, buvome informuoti, kad yra atliekama šio projekto analizė, buvo pareikalauta tam tikrų dokumentų, šiandien antras vizitas buvo. Kaltinimai niekam nepateikti, niekas nėra sulaikytas“, – lapkričio pabaigoje žiniasklaidai sakė ligoninės viešųjų ryšių specialistė J.Juškevičienė.
Pasak jos, modernizavus katilinę ligoninė įsivėlė į teismus su bendrove „Lamberta“, siekdama nutraukti 2005 metais sudarytą ir 20 metų galiojančią sutartį dėl šildymo. Ligoninei tokios paslaugos tiesiog nebereikalingos, nes ji turi savo katilinę.
Keitė įstatymus, kad galėtų atleisti įtariamus vadovus
Neseniai, šių metų lapkritį, Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad Seimas priėmė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir grupės Seimo narių siūlymą, kad problemų su teisėsauga turintys gydymo įstaigų vadovai galėtų būti atleidžiami iš pareigų dalininkų sprendimu.
Pasak ministerijos, įstatymu buvo nustatytos taisyklės, kad gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikaltimą, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, bei kitais analogiškais atvejais, galės būti dalininkų sprendimu atleidžiami iš pareigų.
Vadovo likimas kol kas neaiškus
Vis dėlto kol kas neaišku, ar įtarimų sulaukęs J.Sąlyga toliau liks savo pareigose. Sveikatos apsaugos ministerija 15min teigė, kad nors jiems yra žinoma apie ikiteisminį tyrimą, šiuo metu yra tikslinama informacija.
„Ministerijai yra žinoma, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovo J.Sąlygos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Šiuo metu yra tikslinama visa išsami informacija, norint objektyviai ir visapusiškai spręsti susidariusią situaciją“, – rašoma sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Šriubėnės 15min atsiųstame komentare.
Patarėjos teigimu, A.Verygos pozicija nesikeičia – visiems gydymo įstaigų vadovams yra ir bus taikomi vienodi reikalavimai dėl skaidrumo.
„Ministras ne kartą buvo išsakęs poziciją, kad įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar kitus pažeidimus, kurie kompromituoja gydymo įstaigas, diskredituoja valstybę ir viešąjį sektorių bei žemina pasitikėjimą sveikatos sistema, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų. Sveikatos sistemoje turi dirbti tik tie, kurie dirba skaidriai ir visuomenės labui, o ne tie, kurie paiso tik savo asmeninių interesų.
Be to, kitose demokratinėse valstybėse patys įstaigų vadovai parašo prašymus išeiti iš darbo susiklosčius panašioms situacijoms, taip siekdami išsaugoti įstaigos, kurioje dirba, ir viešojo sektoriaus gerą vardą. Deja, pas mus to nėra. Priešingai, daroma viskas, kad tik kuo ilgiau išsilaikyti pareigose ir taip formuojama neigiama žmonių nuomonė apie valstybės negebėjimą tvarkytis“, - rašoma komentare.
Pasak ministerijos, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad gydymo įstaigų vadovai šiuo atveju kol kas buvo išskirtiniai, nes jie esant minėtoms situacijoms negali būti atleidžiami. Tuo tarpu kitų viešųjų įstaigų vadovai gali būti atleidžiami, kai jų padarytais veiksmais domisi teisėsauga.
„Tad neabejotinai tokia vieninga tvarka turi galioti visiems viešųjų įstaigų, taip ir pat ir gydymo įstaigų, vadovams. Sveikatos sektorius negali būti išskirtinis“, - rašoma L.Šriubėnės atsakyme.
