Antradienį beveik dvi valandas posėdžiavę Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai svarstė Klaipėdos ligoninių pertvarkos klausimus.
Nuo savivaldybės nuimtų sunkią naštą
Šis komitetas tapo antruoju, pritarusiu Klaipėdos universitetinės ligoninės, kuri iki šiol buvo savivaldybės pavaldume, perdavimui Sveikatos apsaugos ministerijai. Klausimą pristatęs konservatorius Rimantas Didžiokas akcentavo, kad po ligoninių pertvarkos labiausiai išloštų pacientai, mat tai puiki galimybė Klaipėdoje turėti modernią gydymo įstaigą. Universiteto lygio ligoninė galėtų tapti patrauklia ir jauniems specialistams.
Atkreipiamas dėmesys, kad ligoninės, kuriose gydosi pacientai iš viso regiono, išlaikymas miesto biudžetui nemažai kainuoja. Pateikti skaičiai, kad per šešerius metus į ligoninės įranką ir pastatus investuota beveik 3,15 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto.
Ir vis tik Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL), palyginus su tokiomis gydymo įstaigomis kaip Santaros ar Kauno klinikos, atrodo liūdnai.
Anot R.Didžioko, sujungus KUL, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninę būtų galima turėti tvirtą universiteto lygio gydymo įstaigą Vakarų Lietuvoje.
R.Didžiokas atkreipė dėmesį, kad perdavus KUL ministerijos žinion – nebebūtų aktualios ir šuo metu svarstomos beveik 12 mln. eurų dydžio savivaldybės investicijos į ligoninės modernizavimą.
Skaičiuojama, kad Klaipėdos savivaldybės valdomos ligoninės turto vertė siekia per 10 mln. eurų.
Alternatyvai nepritarė
Komiteto nariai, pritarę R.Didžioko siūlymui, atmetė administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio pasiūlytą alternatyvų projektą.
Savivaldybės administracija sutinka perduoti turtą, tačiau turėtų sąlygų dėl reorganizacijos. Siūloma ją atlikti trimis etapais, perleisti ligoninę tik tuomet, kai bus aiškios reorganizacijos sąlygos.
Anot G.Neniškio, iš esmės savivaldybės ir R.Didžioko pozicijos dėl perdavimo sutampa.
„Tik tiek, kad čia iškyla taktikos klausimas, kiek tame dalyke turėtų dalyvauti taryba. Dabartiniame projekte yra numatyta, kad taryba pasisako artimiausiame posėdyje: tiek dėl dalininko teisų perdavimo, tiek dėl paties turto perdavimo. Iš esmės toliau belieka tik administracinės procedūros, reorganizacijos plano patvirtinimo, kurį vykdo administracijos direktorius ir paties turto perdavimo procesas, kurį taip pat vykdytų direktorius. Bet kaip mes išgirdome – dar trūksta diskusijų, kokios paslaugos būtų teikiamos universiteto ligoninės komplekse, koks vaikų ligoninės likimas“, – aiškino G.Neniškis. Anot jo, reikėtų sudaryti dar galimybę pasisakyti tarybai ir tuomet, kai turtas bus perduodamas.
Tačiau šis siūlymas nesulaukė politikų pritarimo. „Mus spaudžia ministerija, bet kyla klausimas, kokiu greičiu traukinys važiuos vėliau“, – kalbėjo vicemeras Arvydas Cesiulis, neslėpęs nerimo, kai išgirdo, kad reorganizacija gali trukti ir 5 metus.
Palaikymo nesulaukė ir komiteto narė Alina Velykienė, siūliusi atidėti klausimo svarstymą dar mėnesiui. Anot komiteto pirmininko Kazimiero Bagdono, diskusijų būta, tačiau tie patys politikai jose vengė dalyvauti. „Diskusijų nori, bet neina. Atsakykite į klausimą, kiek tai rimta?“ – kalbėjo jis.
Vaikų ligoninė tapti regionine ligonine nenori
Komitete aptartas ir Klaipėdos vaikų ligoninės galimas likimas. Pagal dabartinį scenarijų, ši gydymo įstaiga turėtų būti prijungta prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir taptų kartu regionine ligonine.
Tačiau tokio žingsnio nauda suabejojo Vaikų ligoninės atstovai. Anot jų, gali kilti ir personalo trūkumo klausimas. Abejojama, ar ši ligoninė pasiūlys vaikų nefrologų, kardiologų, neurologų ir kitų specialistų.
„Prijungus prie Respublikinės ligoninės – gali tekti atjungti. Prašome palikti: dirbame gerai, „pelningai“, – į politikus kreipėsi šios ligoninės atstovas Džeraldas Sivickis. Jis retoriškai klausė, kaip įsivaizduojamas universitetinis kompetencijos centras be vaikų paslaugų, ar tokie apskritai egzistuoja.
Pasigirdo siūlymų, kad ir ši ligoninė galėtų tapti Universiteto ligoninės dalimi. Tokiai krypčiai pritartų ir Vaikų ligoninės administracija. Kaip pasisakė vyr. gydytojo pavaduotoja D.Vaitkevičiūtė, darant pertvarką „geriau einam į aukštesnį lygį, o ne leidžiamės žemyn”.
Ketvirtadienį ligoninių likimo klausimas turėtų būti svarstomas Klaipėdos tarybos posėdyje. Tik tarybai pritarus ligoninių reforma galėtų pajudėti.
